Ukrainiečius priėmę gyventojai ir verslas kompensacijas gaus pusę metų
Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui kompensacijos bus mokamos ilgiau – pusę metų vietoje trijų mėnesių. Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, savivaldybėms turėtų teikti prašymus kompensacijoms gauti, o kompensacijas jau gaunantys – kreiptis dėl jų pratęsimo. Išplėstas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.
„Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Nuo trijų mėnesių iki pusės metų pailginome laiką, kai bus skiriamos kompensacijos apgyvendinusiems Ukrainos karo pabėgėlius, praplėtėme kompensacijos gavėjų ir galimų apgyvendinti patalpų ratą. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą, nes laikinų būstų poreikis yra labai didelis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Prailginus kompensacijos mokėjimo laikotarpį iki 6 mėnesių, vietoje 3 mėnesių, fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems skirtos kompensacijos, dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo turi teisę kreiptis ta pačia tvarka kaip ir iki šiol, t. y. į savivaldybės administraciją pagal būsto registracijos vietos adresą.
Svarbu! Jeigu būsto panaudos sutartis buvo sudaryta trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tie patys apgyvendinti ukrainiečiai lieka ir toliau gyventi tame pačiame būste, kreipiantis dėl kompensacijų mokėjimo laikotarpio pratęsimo turėtų būti pateikiamas papildomas susitarimas dėl panaudos sutarties pratęsimo (tos pačios panaudos sutarties pakeitimas, o ne nauja būsto panaudos sutartis).
Kompensacijų skyrimo tvarka
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose administracinės paskirties, pagalbinio ūkio paskirties patalpose ar kitose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu yra gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susijusius mokesčius apmoka panaudos davėjas.
Asmuo, siekdamas gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
