Fizikos mokslas: žaibiško rezultato tikėtis negalime

Gargždų „Kranto“ progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja metodininkė Ilona Tulabienė kartu su kolege neseniai išleido metodinį leidinį „Greita pagalba mokiniui: fizikos užduotys 8 klasei“. Veikli pedagogė atvirai sako, kad jei pajausianti, kad jos nebedžiugina tai, ką daro, ieškos kitos vietos, kur galėtų augti.

Akstinas – naujos programos
– Kokios aplinkybės suformavo poreikį kartu su kolege parengti fizikos mokymo priemonę 8 klasei, išleistai populiarioje mokymo priemonių serijoje „Greita pagalba mokiniui“?
– Šiemet patvirtintos naujosios BUP. Jos iš esmės apima ne tik mokymo turinį, bet ir mokymo būdus bei keičia mokymo proceso organizavimą. Fizikos dalyko mokymo programos buvo nekeistos nuo 2008 metų, o mokslas vietoje nestovi – kasdien džiugina naujais atradimais ir išradimais. Tikriausiai nieko nenustebinsime mobilių technologijų galimybėmis, o senuosiuose vadovėliuose dar ir laidinis telefonas atrodo kaip pasaulio stebuklas. Daug mokymo priemonių teko kurti pačiai, rinkti gyvenimiško turinio užduotis, galvoti skirtingus būdus žinioms perteikti. Naujos programos ir jų inicijuoti pokyčiai buvo akstinas sukurti naujo tipo mokymo priemonę, kuri padėtų mokiniams savarankiškai plėtoti savo kompetencijas. Leidyk­la „Šviesa“ sudarė galimybes mums su kolege, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja eksperte Rigonda Skorulskiene parengti ir išleisti mokymo/si priemonę „Greita pagalba mokiniui: fizikos užduotys 8 klasei“. Beje, ši mokymo priemonė naudinga ne tik mokiniams, bet ir kolegoms mokytojams, nes numatėme idėjų ir rekomenduojamam 30 proc. mokymo turinio (kurį turi sukurti pats mokytojas).
– Fizika yra fundamentinis mokslas apie gamtą, kurio mokantis formuojami abstraktaus mąstymo pagrindai, įgyjami duomenų analizės, statistikos, matematikos įgūdžiai, suprantama eksperimentavimo metodika, ugdoma gamtamokslinė pasaulio samprata. Ar mokiniai suvokia šią plačią fizikos prasmę?
– Šiuolaikinis mokinys, jo gyvenimo tempas ir būdas labai aktyvus ir įtraukiantis – ekranai, beribės galimybės ir ranka pasiekiami informacijos klodai. Tikriausiai todėl kartais sunkoka ilgiau pasėdėti prie probleminio uždavinio. Mokinys tikisi žaibiško rezultato, bet fizikos mokslas nėra greitas. Šiam mokslui reikia laiko, gilesnio suvokimo, dažnu atveju ne tik gyvenimiškos patirties, bet ir kitų dalykų giluminio pajautimo. Reikia beribio smalsumo norėti sužinoti ir išsiaiškinti kiekvieną procesą, kuris mus supa. Ir milijoną kartų per dieną užduoti klausimą „Kodėl“.

Kad nevargtų pamokoje
– Tikėtina, jog nuo motyvacijos, emocijų ir pasiekimų priklauso fizikos mokymosi strategijų taikymas. Kokius Jūs taikote edukacinius veiksnius mokiniams skatindama juos?
– Visada sakiau ir sakysiu, kad mokinys geriausiai išmoksta tai, ką pats išsiaiškina, supranta arba patiria bei savo akimis pamato. Vien filmukais ir knyga vaiko nesudominsi – jam reikia paliesti, išmėginti, pajausti kūnu. Ką žmogui gali reikšti arklio galia? Bet kai pats užbėga laiptais, apskaičiuoja savo galią ir ją palygina su klasės draugų ar automobilio galia – įsimins ilgam. O motyvacija? Manau, kad motyvas dažnu atveju yra mokytojo ir mokinio ryšys, paties mokytojo noras ir užsidegimas: jei mokysi tai, ko nemėgsti pats, kaip gali išmokti mokinys? Arba jeigu sakysi – „atvargau pamoką“, tai ir mokiniai vargs.
– Dažnai kalbame apie motyvacijos priemones mokiniams. O kokią motyvaciją likti ir dirbti būtent mokykloje turi tiksliųjų mokslų mokytojai?
– Mane pačią labiausiai motyvuoja mokinių smalsumas, tos trumpos akimirkos, kai po pertraukos prieina ir sako: „Aš vis dėlto radau trečią būdą išspręsti uždavinį“; „Niekad netikėjau, kad sugebėsiu – bet padariau!“; „Išsprendęs uždavinį, didžiuojuosi kaip įkopęs į Everestą.“ Suprantu, kad mano mokomi dalykai nėra populiarūs ar lengvi – juk tiek fizika, tiek matematika yra sudėtinga, bet… tos džiugios akimirkos atperka. Žinau, jei pajausiu, kad manęs nebedžiugina tai, ką darau, ieškosiu kitos vietos, kur galėčiau augti.

Svarbi drąsa nebijoti suklysti
– Dabar vyksta diskusija apie centralizuotą mokinių žinių tikrinimo sistemą mokyklose. Ar tai padės pakelti mokymosi lygmenį, ar turės įtakos mokymosi kokybei ir geresniems rezultatams?
– Ta nuolatinė kontrolė ir kaltų ieškojimas. Pasakykite, jeigu stalą matuosime kasdien, ar nuo to pagerės jo kokybė? Skamba labai pragmatiškai, bet taip yra ir su tikrinimo sistema – viskas priklausys, kam ir kaip bus panaudojami rezultatai. Jeigu matavimas tam, kad rastų „kaltus“ ir viskas nurimtų iki kito patikrinimo – naudos nebus kaip ir tam stalui. Jei patikrinimas bus ne bausmė, o paskata tobulėti, kurti ir augti – tada gerai. Bijau tik, kad pirmasis variantas jau kažkur girdėtas, nes paprasčiausias – pamatuoji, padejuoji, suorganizuoji eilinius mokymus, nes mokytojai „neišmokė“, ir „užsidedi pliusiuką“ iki kito karto. Jeigu suklydęs Edisonas būtų viską metęs, tai šiuo metu galbūt vis dar sėdėtume ir skaitytume pasišviesdami žvake. Leiskim vaikui klysti, mokytis iš klaidų. Kaip pamatuoti individualaus vaiko padarytą pažangą? Ar gali tai padaryti standartizuota sistema? Juk labai svarbi drąsa nebijoti suklysti. O gal vis dėlto įvyks stebuklas ir tie patikrinimai padės vaikams ir mokytojams augti?
– Kaip Jūs pati pamilote fiziką? Kaip tobulėjate?
– Įdomus klausimas. Nuo mažens žinojau, kad būsiu mokytoja, bet fizika tikrai nebuvo didžioji mano mokyklos laikų meilė, nors lankiau fizikos būrelį su berniukais ir gebėjau sulituoti radijo imtuvą. Svajojau mokyti lietuvių kalbos arba matematikos. Pastarosios ir mokiau – tiek Šiaulių universitete, tiek mokyklose, kuriose dirbau. Gerai prisimenu Klaipėdos technologijų mokymo centro direktorės V. Petrušienės skambutį: „Jūsų diplome parašyta „gimnazijos fizikos mokytojas“, gal galėtumėte mokyti fizikos?“ Įkvėpiau ir sutikau. Tas lemtingas skambutis apvertė mano gyvenimą – dabar neįsivaizduoju, kodėl aš tos fizikos galėjau nenorėti, o tada atėjau pas mokinius ir sakau: „Mokysimės kartu“. Tai ir tebesimokau. Kasdien.

Kalbėjosi
Vilija BUTKUVIENĖ