Drevernos gyventoja, bet ne šios žemės išauginta
Pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybės teikiama Metų kultūros ir meno darbuotojo premija šiemet pagerbta dreverniškė Virgina Asnauskienė. Daugiau nei pusę gyvenimo kultūrai šiame pamario kaime pašventusi renginių organizatorė puoselėja lietuvininkų tradicijas, jų tarmę, muzikavimą. „Prisimename, mylime šio krašto žmones – Drevernos jubiliejiniais metais išleisime knygą šio kaimo atminimui“, – kalbėjo ji.
Kultūros darbas – pašaukimas
Metų kultūros ir meno darbuotojo premija V. Asnauskienei įteikta už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą, Mažosios Lietuvos tradicijas, šišioniškių tarmę, už Klaipėdos rajono vardo garsinimą, jaunosios kartos ugdymą bei ilgametį kultūrinį darbą Priekulės kultūros centro Drevernos skyriuje.
„Premija dalijuosi su savo kūrybiniais draugais, – šypsojosi renginių organizatorė V. Asnauskienė. – Kūrybiniame procese visada esu su biblioteka, kaimo bendruomene, etnografine žvejo J. Gižo sodyba, uosteliu, amatininkų asociacija „Lamata“, vaikų darželiu. Buvo lengva visus sumanymus įgyvendinti, kol Drevernoje veikė mokykla, mokiniai dalyvavo įvairiose veiklose – šurmuliavo kultūros namai, biblioteka.“
Pasak V. Asnauskienės, kultūra – sritis, kur rezultatų nepamatuosi, jie sunkiai apčiuopiami. „Pabaigus vienus darbus, prasideda kiti“, – šyptelėjo ji. Bet Virginai malonu: ji dirba iš pašaukimo. Iš tėvų paveldėjusi meilę dainai, nors kuklinosi, kad tai tik trupinėliai – anie buvę talentingesni. „Mama, kuriai šį pavasarį sukako 90 metų, dalyvavo meno saviveikloje Lankupiuose, o jaunystėje buvo nepamainoma choristė Miroslavo bažnyčioje“, – kalbėjo V. Asnauskienė.
Atminimui – fotoalbumas
Šiame pamario kaime V. Asnauskienė gyvena daugiau nei pusę savo gyvenimo – nuo 1986 m. „Esu Drevernos gyventoja, bet ne šios žemės išauginta. Aš galėjau tik susipažinti su ja, bet negaliu savęs laikyti dreverniške, – dėstė pašnekovė. – Liuteronai sako, kad ši gentis gyvuos tol, kol bus bent vienas lietuvininkas. Mes rūpinamės šios tarmės, muzikavimo (tai įtraukta į nematerialaus paveldo registrą) išsaugojimu ir tai darysime, bet ar tai patinka lietuvininkams, niekas neištyrė. Palaikymą dėl šišioniškių tradicijų, tarmės saugojimo turiu, bet išgirstu, kad ne taip kalbu, kai kurie sako, kad panašiai. Ar taip galime mes kalbėti?“
Ketvirtą dešimtmetį Drevernoje gyvenančios V. Asnauskienės atmintyje – gyvi prisiminimai iš susitikimų su senbuviais gyventojais – šišioniškiais. „Šviesaus atminimo Anikė Pričinienė buvo tarsi Drevernos vėliava. Artimai bendravau su Ieva Gižaite, laivų statytojo dukra, kuri pėsčia parkulniavo iš Siberijos. Ji turėjo senovinių daiktų, drabužių – žvejo J. Gižo etnografinėje sodyboje yra šių reliktų, – atskleidė pašnekovė. – Prisimename, mylime žmones, kurie gyveno Drevernoje. Jubiliejiniais metais išleisime fotoalbumą su senbuvių prisiminimais. Tikimės, kad savo sėkmės istoriją parašys Drevernos uostas, P. Vasiliausko ūkis. Liks gražus atminimas Drevernos 770-ajam gimtadieniui.“
Žvejų kaimo alsavimas
Drevernos istorija – praeitis ir dabartis. Šimtmečius žvejyba vertęsis kaimas tampa turizmo, poilsio traukos objektu. „Ir anksčiau jis buvo žinomas savo žvejyba, laivais, meno saviveikla. Drevernos vardas visada skambėjo, – dėstė V. Asnauskienė. – Pasikeitė kartos, valdymo būdai, žmonių poreikiai. Uždaryta mokykla, pastatai tušti, iki šiol neaišku, kas juose bus. Pokyčiai gilūs, bet stipriau susibūrė ansamblis „Žvejytės“ – atnaujinome repertuarą, vien tik lietuvininkų dainas dainuojame. Įsijungėme į Pamario turizmo klasterio „Žuvies kelią“ – savo parengta programa – dainomis, žaidimais, šokiais, tarme pristatome turistams pamario kraštą. Per sezoną pasitinkame apie 200 grupių. Iš kito Lietuvos pakraščio atvykę žmonės šypsosi pirmą kartą klausydamiesi šišioniškių tarmės. Sužinojome, kad Dreverna tampa kurortu, bet ji niekada nebus tokia, kaip Juodkrantė ar Palanga. Įvažiavęs į Dreverną jauti kitokį alsavimą. Pradėjus diskutuoti, kaip puošti šventines erdves, jauni žmonės pasiūlė išdžiaustyti tinklus, kaip kadaise žvejai juos džiovino. Šios dvasios Drevernai reikia. Esame užfiksavę fotografijoje, kaip džiūsta tinklai, ant kranto išmesti botai (laivai) – fotoalbume bus šių meninių fotovaizdų.
V. Asnauskienei džiugu, kad pernai bendruomenės iniciatyva atgaivintas Drevernos simbolis – laivo formos fontanas. Šiemet prie jo tvarkoma aplinka – takeliai, žolynas. Išsaugotas kadaise dreverniškio meistro Edmundo Končiaus išdrožtas koplytstulpis. „Labai mielas dreverniškis, auksarankis stalius – puoselėjame jo atminimą“, – kalbėjo V. Asnauskienė.
Jai rūpi, kad Drevernoje būtų išsaugoti ir senieji medžiai, sodinti tarpukariu, apgailestavo, kad beveik nebeliko siauralapių liepų, kurioms tiko augti šioje žemėje.
Nusilenks ir Bangpūtys
Tradicinė Drevernos kaimo ir žvejų šventė „Ant marių kraštelio 2023“ šurmuliuos dvi dienas. Šiemet ji išskirtinė, nes jubiliejinė sukaktis – 770 metų nuo pirmojo jos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Renginiai vyks skirtingose erdvėse.
„Birželio 16 d. – palaunagė, vakaras, skirtas Drevernos jubiliejui. Penktadienio vakare bendruomenė susiburs kultūros namuose, kur bus pagerbta apie 30 dreverniškių, įvairiai prisidedančių gražinant savo kaimą, garsinant šokiais, dainomis ir kitais darbais, – atskleidė V. Asnauskienė. – Prisiminsime buvusius žvejus, jų našles, pagerbsime devyniasdešimtmečius ir vyresnius dreverniškius. Drevernos bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė supažindins su šio kaimo istorijos faktais, kuriuos jai pavyko surinkti. Kultūros namuose bus eksponuojama menininko, šviesaus atminimo Lino Jankaus darbų paroda. Jis buvo ypatingas Drevernos mylėtojas.“
Birželio 17 d., šeštadienį, Drevernoje į festivalį „Numezgiau tinklą iš žalio šilko“ susiburs folkloro kolektyvai iš Jurbarko, Dzūkijos, Birštono, Ylakių, Juodkrantės, dalyvaus ir dreverniškės „Žvejytės“ bei „Vėlingis“ iš Priekulės kultūros centro. Kulinarinį paveldą pristatys senovinių valgių rekonstruktorė Edita Nurmi. Vakare šventės dalyvius pasveikins rajono valdžios atstovai, nusilenks Bangpūtys. Žada koncertuoti Kęstutis Kerbedis, Iglė ir Tadas bei kiti.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
