Abiturientams – brandos egzaminų maratonas

Klaipėdos rajono abiturientai pirmadienį laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Per keturias valandas trukusį valstybinį egzaminą jaunuoliai turėjo parašyti literatūrinį arba samprotavimo rašinį. Gargžduose kalbinti abiturientai tikino, kad rašinių temos nebuvo sunkios, o koją kišo tik nerimas.


Galėjo naudotis kompiuteriu
Klaipėdos rajone lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas vyko Gargždų „Minijos“ ir „Kranto“ progimnazijose, mokyklinis tik „Minijos“ progimnazijoje. Egzaminas prasidėjo 9 val. klasėse, o ne kaip įprasta sporto ar aktų salėse. Abiturientams lietuvių kalbos ir literatūros egzamine buvo pasiūlytos dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio temos, jie turėjo išsirinkti tik vieną temą. Laikiusieji valstybinį brandos egzaminą iš samprotavimo rašinio užduočių galėjo rinktis temą „Nuo ko priklauso asmens savivertė?“ arba temą „Ar žemdirbiškoji kultūra aktuali šiuolaikiniam žmogui?“ Nusprendę rinktis literatūrinį rašinį galėjo imtis temos „Moters vaizdavimas literatūros kūriniuose“ arba „Visuomenės tobulinimo siekiai literatūroje“. Abiturientams, laikiusiems mokyklinį brandos egzaminą, buvo pasiūlytos šios samprotavimo rašinio temos: „Kada prireikia drąsos?“ ir „Kuo žmogui svarbi šeima?“ Iš literatūrinio rašinio užduočių kandidatai galėjo rinktis iš šių dviejų temų: „Seno žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje“ ir „Svajonės reikšmė literatūroje“. Rašinio apimtis turėjo būti ne mažesnė kaip 500 žodžių.
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą moksleiviai galėjo naudotis suskait­menintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje. Iš viso per egzaminą kompiuteriu abiturientai galėjo naudotis 20 minučių, jie buvo atjungti nuo interneto tinklo.


Temos sunkios nebuvo
Abiturientas Kęstutis Cibanskas iš mokyklos išėjo susikaupęs, įdėmiai naršė telefone. „Bangos“ korespondentei pasiteiravus, kaip sekėsi egzamine, vaikinas ilgai negalvojęs atsakė, kad puikiai, nors tokių temų nesitikėjo. „Aš atsakingai ruošiausi, mokiausi visus mokslo metus ir tikrai nebuvo sunku. Labiau jaudinausi prieš lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaitą nei šiandien ryte“, – nusišypsojo dvyliktokas. Živilė Dargytė po egzamino išėjo plačiai šypsodamasi ir džiaugsmingai šūktelėjo: „Parašiau!“ Ji jautėsi gerai, mat viena rašinio tema buvo panaši į lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos temą, kuria ji kalbėjo. „Bet, žinokit, vakar labai jaudinausi, naktį užmigti negalėjau. Grįšiu namo, eisiu skaityti biologijos konspektus, reikia ruoštis kitam egzaminui“, – sakė mergina. Liutauras Krencius pasiūlytas temas taip pat įvertino teigiamai, o savaitgalį dvyliktokas ne tik mokėsi, bet ir atrado laisvą minutę sportui. „Norėjau šiek tiek prasiblaškyti ir dalyvavau Gargždų miesto šventėje, krepšinio varžybose“, – apie smagiai praleistą savaitgalį pasakojo vaikinas. Mangirdas Jonikas neslėpė nusivylimo savimi ir teigė, kad fortūna nuo jo šį kartą nusisuko. „Ryte atsikėliau ir pasakiau sau, kad bus, kaip bus. Pamačiau rašinių temas, kurios tikrai nebuvo sunkios, ir nesugebėjau parašyti 500 žodžių“, – nuliūdęs kalbėjo abiturientas. Dvyliktokė Gabrielė Šakalytė kelias dienas prieš egzaminą susirgo, jai pakilo aukšta temperatūra, todėl mergina džiaugėsi, kad egzamino dieną jautėsi šiek tiek geriau ir pavyko susikaupti rašiniui. „Nors per mokslo metus daug kartojomės, po egzamino turiu pripažinti, kad galėjau šiek tiek daugiau skirti laiko pasiruošimui. Visgi tikiuosi geriausio“, – šyptelėjo mergina.


Jokių incidentų neįvyko
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė daugiau nei 26 tūkst. kandidatų. Valstybinį egzaminą laikyti pasirinko 17 364 abiturientai, mokyklinį – 8 852.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) išplatintame pranešime NŠA direktorė Rūta Krasauskienė teigė, kad pastarųjų metų statistika rodo, jog daugėja abiturientų, besirenkančių laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o mokyklinio egzamino kandidatų skaičius mažėja. „Lyginant su praėjusiais metais, mokyklinį egzaminą šiemet laikys per 300 kandidatų mažiau. Taigi vis daugiau jų pirmenybę teikia valstybiniam egzaminui“, – rašoma pranešime.
Klaipėdos rajone, preliminariais duomenimis, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 181 moksleivis. 163 abiturientai nusprendė laikyti valstybinį egzaminą, 18 – mokyklinį. Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specia­listė Rasa Žvaginienė „Bangai“ teigė, kad pirmasis egzaminas praėjo sklandžiai. „Egzamino vykdytojai puikiai atliko savo darbą, jokių incidentų neįvyko“, – teigė R. Žvaginienė.
Planuojama, kad valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d., o jo neišlaikiusieji pakartotinėje egzaminų sesijoje laikys mokyklinį brandos egzaminą. Tai vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais.


Augustė JAŠINAUSKIENĖ
Aut. nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių