„Agrobalt 2018“ keitė ir miestiečių požiūrį į kaimą

Tradicijos
31 gegužės, 2018
0

Ir aš ten buvau – šios stebuklinės pasakos fraze galima apibūdinti gegužės 24–26 d. Vilniuje vykusią tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „AgroBalt 2018“. Po aštuonerių metų pertraukos atkurtos Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga paroda vėl sugrįžo į mūsų šalies sostinę. Tai buvo ne tik puiki galimybė pademonstruoti žemės ūkio laimėjimus, degustuoti gardžiausius maisto produktus, susipažinti su amatais ir Lietuvos verslininkams užmegzti naujus kontaktus, o miestiečių šeimoms, moksleiviams – smagiai papramogauti, galbūt net pakeisti požiūrį į kaimą.

Atstovavo 24 šalys

Jau 22 kartą vykusioje parodoje šiemet dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių iš 24 šalių. Be Lietuvos dalyvių, stendus parodoje įrengė Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Makedonijos, Belgijos, Rumunijos, Čekijos, Ispanijos bei kitų šalių atstovai.

„AgroBalt 2018“ rengiamose žemės ūkio ir maisto pramonės bendrovių ekspozicijose buvo galima susipažinti su šalies gyvulininkystės, tradicinių amatų sektoriais, žemės ūkio ir maisto pramonės technikos gamintojais. Parodos metu vyko edukacinės programos, renginiai, pramogos vaikams. Akivaizdu, kad parodos edukacijos galimybe nepasinaudojo Lietuvos mokyklos. Vien maisto produktų ekspozicijos peržiūra, apsilankymas gyvulių paviljonuose ne tik būtų praplėtęs mokinių akiratį, bet galbūt net pakeitęs nuomonę apie Lietuvos kaimo galimybes.

Kvietė ąžuolo simboliu

Specialistai pastebi, jog visa Lietuva, jos autentiškumas, senosios tradicijos, kultūrinis ir kulinarinis paveldas prasideda ne nuo didmiesčio, bet nuo kaimo. „Senosios tradicijos, kurias rodo veiklūs kaimo žmonės, sudaro mūsų kultūros branduolį, kurį turime saugoti ir stengtis, kad kuo daugiau veiklių kaimo ir miestelių žmonių šias tradicijas puoselėtų ir skleistų“, – sako Lietuvos Vietos veiklos grupių pirmininkas Povilas Saulevičius.

Tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt“ lankytojai kaimo kieme buvo pasitikti ąžuolo simboliu. Jo vainiko pavėsyje kas tik norėjo galėjo išbandyti autentiškų valgių skonį, išmokti pinti krepšelius ir austi juostas, nerti spalvotus kilimus, mušti tradicinį žemaitišką kastinį, augalų dažais dažyti siūlus, dekoruoti meduolius ir išbandyti daug kitų veiklų.

Mūsų rajonui atstovavęs Veiviržėnų amatų centras parodoje taip pat dalyvavo edukacinėje veikloje. Auksarankės tautodailininkės audėja Rimantė Šalčiuvienė, pynėja iš vytelių Aurelija Pociuvienė, odininkė Jūratė Merkienė demonstravo senųjų amatų subtilybes. Pasak centro direktorės Valės Krauleidienės, nors „Agrobalt 2018“ buvusi labai įdomi, tačiau pasigesta gausesnio lankytojų srauto.

Akiratyje – galimybės su Kinija

Į trečią gyvavimo dešimtmetį įžengusi paroda jau užsitarnavo gerą vardą, siekdama suartinti miestą ir kaimą, tradicijas ir technologijas. Į tai savo kalboje atidarydamas parodą dėmesį atkreipė ir naujasis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Pasak jo, visas kaimas yra legenda, o „AgroBalt“ per tris dienas būtent ir pasakojo legendas apie kaimą ir maistą.

„Agrobalt 2018“ išsiskyrė tuo, kad į parodą atvyko didelė Kinijos verslo ir valdžios atstovų delegacija. Tai sudaro prielaidą lietuviškų produktų eksporto plėtrai į šią milžiniškos rinkos valstybę. Kinija ir Lietuva jau kelerius metus aktyviai bendradarbiauja, prekybiniai santykiai plėtojasi, eksportas didėja, rinka atveriama naujiems produktams. Ekonominių ir prekybos santykių su Kinija plėtojimas palankus eksportuojančioms Lietuvos įmonėms, pieno bei mėsos produktų sektorių atstovams. 2017 metais 88 proc. eksportuotų į Kiniją produktų buvo lietuviškos kilmės, praėjusiais metais eksportas į Kiniją padidėjo 19,8 proc., palyginti su 2016 m. (lietuviškos kilmės produktų eksportas padidėjo 71,6 proc.).

Parodos metu buvo organizuotas ir verslo forumas, kuriame Lietuvos bei užsienio šalių atstovai galėjo bendrauti tiesiogiai, taip pat surengti du politiniai forumai – 13-asis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių žemės ūkio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo forumas bei forumas, skirtas maisto švaistymo prevencijai.

100-mečio skanėstas – šakotis

Kiekvienas tautinio paveldo, tradicinių maisto produktų gamintojas ir maisto pramonės idėjų autorius, dalyvaujantis tradicinėje parodoje „AgroBalt“, nekantriai laukia parodos atidarymo dienos – būtent tądien paaiškėja, kuris jų gaus aukso medalį. Šiemet pirmąją parodos dieną įteikta 20 aukso medalių. Konkurso laureato vardas „AgroBalt“ dalyviams yra laikomas aukščiausiu jų darbo įvertinimu.

Gauti apdovanojimai suteikia galimybę ženklinti apdovanotus gaminius „AgroBalt“ ženklu, o „AgroBalt 2018“ parodos medalių atvaizdai gali būti naudojami produktų reklamai.

Iš viso paskelbta 14 nominacijų. Pirmąkart buvo renkamas ir šimtmečio maisto produktas, kurį vertinant atsižvelgta į tautinio paveldo produkto sertifikatą, į šio produkto gamybos apimtis bei augimą ir tai, ar jis gaminamas iš tradicinės žaliavos. Šį garbingą apdovanojimą gavo šakotis, gaminamas Laimutės Sadauskienės IĮ (Rokiškis).

„AgroBalt 2018“ nominantai

Už meilę Lietuvos žemei aukso medalį gavo lietuviškas varškės sūris (Skaistgirio ŽŪB, Žagarės pieninė).
Metų debiuto apdovanojimą pelnė kiaulienos sprandinės šašlykas, marinuotas su mineraliniu vandeniu „Vytautas“, ruošiamas UAB „Biovela“.
Už inovatyvumą medalį gavo vaisių, riešutų ir sėklų užkandžiai „Greenz“ (UAB „Rūta“).
Net trys aukso medaliai įteikti už išskirtinę produkto kokybę, jais nuo šiol gali didžiuotis kepenėlių paštetas su džiovintais baravykais (UAB „Aljasas“), šaltai rūkyta, kaimiško dūmo Krivio nugarinė (ŽŪB „Delikatesas“) ir šamo filė su marinatu rinkinys, gaminamas „Žuvėjos“.
Už inovatyvumą gaminant ekologišką produktą aukso medalį gavo ekologiški UAB „Miltinuko receptas“ gaminami grikių miltų blynai.
Veganiškas tortas „Vaisių šėlsmas“, gaminamas Kauno kolegijos (vadovė Ingrida Kraujutienė, studentė Viktorija Marmaitė) ir keksiukai „Rudenėlis“ (Klaipėdos valstybinė kolegija, studentė Lolita Kundrotienė) pelnė medalius už kūrybiškiausią jaunojo maistininko idėją.
Už dėmesį sveikai mitybai aukso medalius gavo trys eksponatai: šamo fiilė drebučiuose („ŠamŪkis“), naminis virtos žuvies vyniotinis (AB „Išlaužo žuvis“) ir becukrė, natūralaus raugo, rankomis minkyta pilno grūdo ruginė duona („Ramunės kepiniai“, MB „Chotėjus“).
Rokiškio BifiActive geriamieji jogurtai (UAB „Rokiškio pienas“) pelnė aukso medalį už tai, kad yra vaikų mylimiausias (už dėmesį sveikai vaikų mitybai).
Du eksponatai gavo aukso medalius už originaliausią pakuotės dizainą: duonos rinkinys „Pusryčių duonelė“, gaminama UAB „Radviliškių kaimo kepyklos“ bei Gintaro Sino obuolių ledo vynas (MB „Lietungė“.
Jogurtas „Graikiška amfora“, gaminamas AB „Pieno žvaigždės“, nugalėjo nominacijoje Vartotojų pripažintas.
Už proveržį į eksporto rinkas aukso medaliu galės didžiuotis kietasis sūris „Džiugas“ 40 proc. s. m. brandintas 36 mėn. Gourmet (AB „Žemaitijos pienas“).
Žemaitiškas kastinys (AB „Žemaitijos pienas“) gavo aukso medalį už Lietuvos vardo reprezentavimą pasaulyje.
Už patriotiškumą puoselėjant šimtametes tradicijas aukso medalis įteiktas tradiciniam amatininkui Vladislavui Kozlovskiui, kurio nagingose rankose gimsta gelda – gaminys, naudojamas maisto produktui gaminti ir laikyti.