Aktualija

23 rugpjūčio, 2013
0

Ne visi nuomininkai saugo socialinį būstą

Seniūnijose neretai teiraujamasi, kaip gauti socialinį būstą. Tačiau jo laukimas gali trukti dešimtmetį ir ilgiau. Šiuo metu Klaipėdos rajone yra 155 socialiniai būstai, o eilėje laukia 289 šeimos. Per pastaruosius 3 metus Vyriausybė neskyrė lėšų nei įsigyti, nei pastatyti socialinių būstų, nors daugiabučio gyvenamojo namo Gargžduose techninis projektas jau parengtas.

Laukiančiųjų dvigubai daugiau

Rajono Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Vytienė akcentavo, jog dokumentai socialiniam būstui gauti priimami visą laiką, o kas ketvirtį apibendrinama prašančiųjų padėtis ir jie įrašomi į eilę. Juk yra 5 laukiančiųjų grupės. Iš šiuo metu socialinio būsto laukiančių 289 šeimų 88 yra jaunų šeimų eilėje, 40 – šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų arba įvaikių, 23 – našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų, 72 – neįgalių asmenų arba šeimų, kuriose yra neįgalus asmuo, 66 šeimos laukia bendroje eilėje.

Pasak I. Vytienės, rajone yra 155 socialiniai būstai, iš jų du negyvenami. „Priekulėje vienas buvęs sandėlis ir šiose patalpose niekada nebuvo gyvenama, o kitas – pastato mansardiniame aukšte. Taigi abu būstus reikia tinkamai įrengti, kad juose galėtų gyventi žmonės, – kalbėjo specialistė. – Reikia apskaičiuoti, kiek lėšų tektų išleisti, jog negyvenamas patalpas paverstum tinkamu būstu. Tada skelbti viešą konkursą patalpų remontui.“ Bet lėšos surenkamos iš socialinio būsto nuomos. Priklausomai nuo patalpų nusidėvėjimo, nuomos kaina – nuo lito iki 10 centų už kv. metrą. I. Vytienė sakė, kad pernai už nuomą gauta 65 tūkst. 297 Lt, o išleista 58 tūkst. Lt.

„Jau 3 metus Vyriausybė neskiria lėšų pirkti socialiniams būstams. Patvirtintas techninis projektas Gargžduose statyti 24 butų gyvenamąjį namą, kuriame būtų socialiniai būstai, tačiau nėra už ką statyti, – kalbėjo specialistė. – Už nuomą surinkti pinigai naudojami smulkiam būstų remontui. Visgi pernai iš sutaupytų lėšų pavyko nupirkti vieną butą, o 11 suremontuoti. Planuojame kai ką sutvarkyti ir šiemet.“

Griežtos sutartys

Specialistė akcentavo, jog su nuomininkais sudaromos griežtos nuomos sutartys. „Socialinio būsto nuomotojas privalo kasmet atlikti kosmetinį remontą, – sakė I. Vytienė. – Yra nuomininkų, kurie už savo lėšas sutvarko langus, sudeda grindis, tvarko kanalizaciją. Jiems ir mes stengiamės padėti. Tačiau yra skolininkų, nors už būstą reikia centus mokėti, yra reikalaujančių, kad mes viską jiems suremontuotume. Beje, kai kuriuos nuomininkus už skolas iškraustome iš miesto į kaimą, kur mažesni mokesčiai.“

Specialistė apgailestavo, kad yra socialinio būsto nuomininkų, visai nesirūpinančių valdišku būstu, kuriuo naudojasi. Ji sakė, kad viena nuomininkė antrą namą nugyveno.

„Daugiavaikės šeimos ar neįgalaus asmens statusas nesuteikia privilegijos nemokėti mokesčių arba neprižiūrėti Savivaldybės turto. Tiesa, jie mąsto, kad neišmesime iš socialinio būsto, jų gailisi visuomenė. Betgi reikia ir patiems rūpintis – ne tik laukti paramos. Daug žmonių laukia eilėje socialiniam būstui gauti“, – kalbėjo I. Vytienė, pridūrusi, jog socialinis būstas gali būti skiriamas bet kurioje rajono seniūnijoje – nebūtinai ten, kur prašoma.

Beje, socialinių būstų nuomos sutartys sudaromos 3 metams, o po to tikrinamos nuomininkų pajamos, turtas.

Patiriama žala

Dėl neatsakingų, asocialų gyvenimą gyvenančių nuomininkų patiriama didelių nuostolių. Antai praėjusį rudenį Judrėnuose supleškėjo gyvenamasis namas – du socialiniai būstai. Juose gyveno dvi šeimos, kurios liko be pastogės, du žmonės žuvo ugnyje. Šiame name buvo neseniai sudėti nauji plastikiniai langai. „Specialistai apskaičiavo, kad norint jį atstatyti, reikia 120 tūkst. litų“, – teigė pašnekovė.

Ji pasakojo, kad be pastogės likusioms abiem šeimoms buvo laikinai išnuomotas socialinis būstas Šukaičių kaime, bet jos ten iki šiol nepasirodė.

„Reikėtų turėti rezervinių butų, kad nelaimės ištiktus žmones galėtume laikinai apgyvendinti, bet šiuo metu jų nėra. Kita vertus, laikyti rezervinį butą nuostolinga“, – kalbėjo I. Vytienė.

Pasak jos, rajone yra bešeimininkių būstų. Neseniai II Stragnų kaime, Priekulės seniūnijoje, daugiabučiame gyvenamajame name kilus gaisrui, paaiškėjo, kad iš trijų butų privatizuotas tik vienas. Taigi buvo apsirikta pamanius, jog kiti du – socialiniai būstai.

„Žmonės, gyvenantys bešeimininkiame būste daugiau nei 10 metų, gali kreiptis į teismą dėl užgyvento turto, – aiškino I. Vytienė. – Mirus tokio būsto gyventojui, reikalus tvarko Mokesčių inspekcija.“

Klaipėdos rajone socialiniai būstai yra

Dauparų-Kvietinių seniūnijoje – 3, Dovilų – 36, Endriejavo – 2, Gargždų – 41, Judrėnų – 5, Kretingalės – 26, Priekulės – 17, Sendvario – 6, Veiviržėnų – 16, Vėžaičių – 9, Agluonėnų – 0.

Norintiesiems stoti į eilę socialiniam būstui gauti reikia pristatyti šiuos dokumentus:

2011 m. išduotą gyvenamosios vietos deklaraciją ir jos kopiją ;

Pažymas apie gautas pajamas per 12 mėnesių (šeimai – visų šeimos narių);

Asmens dokumentus bei jų kopijas;

Santuokos ar ištuokos liudijimą ir jo kopiją, arba sutuoktinio mirties liudijimą ir jo kopiją;

Vaikų (iki 18 metų) gimimo liudijimus ir jų kopijas;

Pažymą apie šeimos sudėtį;

Prašymą.

Į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti neįtraukiami, jeigu metinės pajamos viršija Vyriausybės nustatytus dydžius:

Asmens be šeimos pajamos – 13 200 Lt ir turimas turtas – 32 500 Lt.

Šeimos (2-3 asmenų) grynosios pajamos – 26 400 Lt ir turimas turtas – 58 500 Lt.

Šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 7 700 Lt ir turtas vienam asmeniui – 26 000 Lt.