Akupunktūra – kinų medicinos perlas

Kartą suskaudus nugarai, kolegė paklausė: ar nebandei akupunktūros? Gal tos ilgos adatos išties geriau negu vaistai nuo skausmo? O ką mes žinome apie akupunktūrą? Prieš kurį laiką viename iš uostamiestyje vykusių sveikatos forumų teko pasiklausyti įdomios paskaitos apie vieną iš pagrindinių tradicinės kinų medicinos metodų, kai tam tikros kūno vietos veikiamos akupunktūrinėmis adatomis.

Padeda ar nepadeda?

Vienas iš žinomiausių akupunktūros specialistų Lietuvoje, praktikuojančių šį metodą, kaunietis medicinos mokslų daktaras, gydytojas Dainius Butvilas vadovaujasi teiginiu, kad žmogaus kūnas yra maža Visata, jo dalis jungia gyvybiniai kanalai. Veikiant adatomis kanaluose esančius taškus, aktyvinami vidaus organai, skatinami organizmo savireguliacijos mechanizmai, atkuriama pusiausvyra tarp aplinkos ir žmogaus vidaus. Taip padedama išvengti ligų, o susirgus – pasveikti.

Pasak D. Butvilo, Lietuvoje akupunktūra oficialiai vadinama refleksoterapija, kuria gali užsiimti tik gydytojai, turintys galiojančią bet kurios profesinės kvalifikacijos licenciją ir baigę įvadinį refleksoterapijos kursą. Palyginti neseniai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) pripažino akupunktūrą ir šildymą degančiu standžialapiu kiečiu (moksa) ne tik kinų tautos, bet ir žmonijos kultūros paveldu.

„Tokie seni gydymo būdai kaip akupunktūra ir pati kinų medicina, skaičiuojanti kelis tūkstančius metų, išliko iki pat šių dienų. Aišku, patys kinai naudojasi jau šiuolaikinės medicinos pasiekimais, tačiau senieji metodai irgi nepamiršti. Taip yra dėl kelių priežasčių. Nežiūrint moderniosios medicinos pasiekimų, ligos neišnyko, ne visada džiugina gydymo rezultatai cheminiais vaistais.

Be to, tradicinis gydymas kartais sukelia ir kitas ligas ar nepageidaujamus šalutinius poveikius. Ir, žinoma, žmonės linkę tikėti stebuklais, mistika, kuriais apgaubti iš amžių glūdumos atėję gydymo būdai. Štai iki šiol pasaulyje ginčijamasi, ar akupunktūra išties turi realų gydomąjį poveikį ar tai tik placebas, įsiteigimas patiems sau, kad adatos padeda“, – pasakojo D. Butvilas. Anot gydytojo, iškyla kontroliuojančių klinikinių tyrimų poreikis, tačiau akupunktūra yra kinų medicinos dalis, o jos vien vakarietišku požiūriu tirti neįmanoma, nes tai neatspindės visumos.

Sveikata – iš gamtos

Akupunktūra neatsiejama nuo kinų medicinos, kuri, anot jos specialisto kauniečio gydytojo D. Butvilo, yra ne kas kita, o žinios apie gamtoje vykstančius reiškinius bei visa apimanti etika, nusakanti žmogaus, visatos, supančios aplinkos ryšius. „Senovės kinai manė, kad sveika yra tai, kas tobula. O tobula yra tai, kas natūralu, t. y. gamta. Mirė tėvas, po to jo sūnus, vėliau vaikaitis. Kinams – tai gerovės pavyzdys, nes visi mirė paeiliui, natūraliai, tėvui nereikėjo laidoti sūnaus. „Vėjas pučia – žolė linksta“, – populiarus posakis, nusakantis kinų medicinos natūralumą: jei gyvensi pagal gamtos dėsnius – būsi sveikas. Aišku, reikia vadovautis sveiku protu ir nepriimti visko paraidžiui kinų medicinoje, nes ten yra visko: ir gerų, ir klaidinančių dalykų, todėl galima prisidaryti žalos sveikatai. Žinios buvo kaupiamos tūkstančius metų, tačiau ankstesnės teorijos nebuvo paneigiamos. Tad vienos ligos priežastis gali būti aiškinama tuo, kad peršalai, užsikrėtei ar prikibo demonas. Tačiau tai leidžia pažvelgti į žmogų kaip visumą iš labai skirtingų pozicijų“, – kinų medicinos paslapčių šydą bandė atskleisti D. Butvilas.

Nauda neapčiuopiama

Kinų mediciną galima pagrįsti ir tais pačiais moksliniais aspektais, kaip ir šiuolaikinę mediciną. Tai priežasties ir pasekmės ryšys tarp nesusijusių, taip pat ir susijusių reiškinių. Pavyzdžiui, vienos ligos simptomai gali būti karščiavimas, pagreitėjęs pulsas, tai yra tarpusavyje susiję reiškiniai. Kinų medicinoje, pasak D. Butvilo, egzistuoja keletas universalių dėsnių, kuriais dažniausiai vadovaujamasi. Tai vyriška ir moteriška energija, pagal kurią visi gamtos reiškiniai pasižymi priešingomis, bet vienas kitą papildančiomis savybėmis. Taip pat 5 pirmapradžių elementų – vandens, ugnies, medžio, žemės, metalo – sistema, kuri teigia, kad viskas pasaulyje yra susiję su šiais elementais – jei paveiksime vieną iš jų, tai persiduos ir kitam. Be viso to kinai tiki protėvių dvasių, gamtinių reiškinių įtaka sveikatai.

„Visas tas teorijas atspindi ir akupunktūra – odos taškų dirginimas specia­liomis adatomis. Kinų medicinoje kūno taškai šildomi ir standžialapiu kiečiu, bet gali būti panaudojamas ir kitas augalas. Žmogaus kūnas yra tarsi maža Visata, per kurį driekiasi energiniai kanalai, tad jei paveiksime tam tikrus taškus, gausime atsaką – sužadinsime organizmo galias pačiam kovoti su liga, nes kas vyksta viduje, atsispindi išorėje“, – pasakojo akupunktūros specialistas, dirbantis Kauno klinikose. Anot mediko, tradicinė medicina orientuota į tiesioginį maksimalų poveikį organizmui, o kinų medicina – į mažą poveikį, bet didelį atoveikį.

„Kuo švelnesnės procedūros, tuo didesnė organizmo reakcija imti gydytis pačiam. Būna, akupunktūros metu pacientai pasako: aš nieko nejaučiu, turbūt niekas ir nevyksta. O ar jaučiame rentgeno spindulius? Dažniausiai akupunktūros teigiamas poveikis pasijunta gerokai vėliau. Bet kartais ir ne. Ne tik taikant akupunktūrą, bet ir kineziterapiją, masažą, kitus panašius metodus nesunku nuspėti tiesioginį poveikį, bet niekada nesame tikri, kad, esant tam tikrai ligai, bus sukelta tinkama organizmo savigydos reakcija. Dirbant ligoninėje man sunkiausia būdavo rašyti pasveikimo prognozę. Būtent tai yra silp­niausia šiuolaikinės medicinos pusė, nes nemokame prognozuoti vaistų, procedūrų nepageidaujamų poveikių konkretaus paciento sveikatai gydymo metu. Todėl iš šiuolaikinės medicinos pozicijų negalima vertinti ir akupunktūros, padeda ji ar ne“, – įsitikinęs gydytojas D. Butvilas.

Neišnaudojame savo galimybių

Tačiau, gydytojo D. Butvilo teigimu, yra pakankamai įrodymų, jog akupunktūra padeda sergantiesiems. Pasaulinė sveikatos organizacija yra patvirtinusi nemenką sąrašą ligų ir būklių, kurių gydymui tinka akupunktūra. Tai įvairūs skausmai, nervų sistemos korekcijos, onkologinių ligų gydymo nepageidaujami reiškiniai ir kt. Gydymas adatomis neturi jokio šalutinio poveikio, tik, pasak mediko, atsargesnės turėtų būti nėščiosios.

„Užuot gėrus tabletes nuo skausmo, gydomąjį poveikį akupunktūrinėmis adatomis galime sukelti ir iš vidaus, nes organizmas pats gamina endorfinus, skausmą slopinančias medžiagas. Taip pat iš vidaus stiprinti imunitetą, kad organizmas taptų atsparus įvairiems virusams. Nebūtina gydytis vien vaistingomis žolelėmis, gerti vitaminus, kad išlaikytum sveikatą natūraliomis priemonėmis. Kinai taiko ne tik organizmo savireguliaciją sužadinančią akupunktūrą, bet ir tai či mankštą. Indų medicinoje – tai joga, lietuvių – pirčių kultūra.

Visi žinome, kad žmogus toli gražu nepanaudoja jam gamtos suteiktų organizmo galimybių, tad čia slypi neišnaudoti klodai stiprinant sveikatą ir gydantis susirgus. Reikia pažinti save, labiau pasitikėti savo galiomis, puoselėti teisingą prigimtinę energiją ir vengti kenksmingų išorės veiksnių“, – tvirtina gydytojas D. Butvilas. Anot jo, kinai teigia, jog ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptis yra pusiausvyra tarp vidinių kūno sistemų ir išorės veiksnių. Žmogų yra labai lengva pažeisti iš išorės, jei nėra harmonijos viduje, teigia kaunietis gydytojas, akupunktūros specialistas.

Taip pat svarbu harmonija ir išorėje – ne veltui kinai sugalvojo fengšui, mokslą, nagrinėjantį žmogaus ir erdvės tarpusavio santykį, kuris buvo taikomas ne tik gyvenamojoje aplinkoje, bet ir laidojant mirusiuosius. „Kinų medicina teigia, jog mūsų gyvenimą apima vieninga filosofija, vieninga energija, kuri cirkuliuoja kiekviename žmogaus organe ir aplinkoje. Ir būtent netrukdomas šios energijos tekėjimas yra raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą“, – teigia kaunietis medikas, kinų medicinos žinovas.