Ankstyva diagnostika – raktas į sėkmingą gydymą

Sveikata kiekvienam iš mūsų – didžiausia vertybė, galinti užtikrinti komfortišką gyvenimą. Todėl susirgę griebiamės vaistų ir bandome gydytis. Pamirštame, kad gerą savijautą galime išsaugoti ne tik gydydamiesi, bet ir imdamiesi prevencinių priemonių. Ligų prevencinės programos – tai mūsų ginklas kovoje su ligomis, galimybė užbėgti joms už akių ir mėgautis sveiku gyvenimu. O kokiomis prevencinėmis programomis galime pasinaudoti, pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro statistikė Rymantina Lebednykienė.
Lietuvoje – 5 programos
Statistika nedžiugina – daugelio ligų galima išvengti, jei būtų laiku imamasi prevencinių priemonių. Būtent dėl to ir buvo sukurtos prevencinės programos – kad laiku būtų sustabdytas gyvybei pavojų keliančių ligų progresavimas.
Kaip teigė R. Lebednykienė, šiuo metu mūsų šalyje vykdomos 5 ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tai – gimdos kaklelio, krūties, prostatos (priešinės liaukos), storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos, pagal kurias atliekami tyrimai minėtų susirgimų simptomus leidžia įžvelgti dar ankstyvoje stadijoje.
Apie šias programas, ko gero, dažnas esame girdėję ar skaitę, tačiau kur reikia kreiptis dėl jų? Ar žinojimas apie jas – pačių pacientų atsakomybė, ar tuo turėtų pasirūpinti gydytojai? Anot statistikės, norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir, jei reikia, skirs tyrimus bei nukreips pas gydytoją specialistą.
„Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys prevencinėse programose gali dalyvauti nemokamai, jeigu kreipiamasi į sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią gydymo įstaigą. Tuomet nei už tyrimus, nei už gydytojo darbą ar sunaudotas medžiagas mokėti nereikia, – aiškino pašnekovė ir patikslino, jog ligų prevencijos programos yra skirtos nustatyto amžiaus pacientams. – Tačiau jeigu asmuo jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, turėtų jokiu būdu nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.“

Programų svarba
Sveikatos centro darbuotojos klausėme, kodėl svarbu dalyvauti minėtose programose. Jos tikinimu, ligų prevencinės programos yra nepaprastai svarbios, siekiant palaikyti žmonių sveikatą ir gerovę. Dalyvauti šiose programose esą yra ne tik protingas, bet ir atsakingas sprendimas, kuris padeda išvengti ligų ir jų komplikacijų ateityje.
„Pirmiausia ligų prevencinės programos leidžia anksti identifikuoti potencialius sveikatos sutrikimus ar ligų požymius. Reguliariai atliekami tyrimai ir konsultacijos padeda nustatyti sveikatos būklės pokyčius ir imtis būtinų veiksmų jų prevencijai ar gydymui, kol problema dar nesukėlė rimtesnių padarinių. Antra, dalyvavimas prevencinėse programose skatina sveiko gyvenimo būdo įpročius. Be to, dalyvavimas sveikatos prevencinėse programose yra ekonomiškai naudingas tiek asmeniui, tiek visuomenei. Ankstyvas ir sistemingas sveikatos būklės stebėjimas gali sumažinti medicinos išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje, nes mažinamos gydymo ir komplikacijų sąnaudos, taip pat sumažina eiles pas specialistus. Galų gale sveikatos prevencinės programos skatina asmeninę atsakomybę už savo sveikatą ir prisideda prie bendros visuomenės sveikatos gerinimo. Dalyvavimas šiose programose ne tik leidžia žmonėms ilgiau ir kokybiškiau gyventi, bet ir formuoja sveikesnę visuomenę, kuri yra atsparesnė įvairioms sveikatos grėsmėms ir iššūkiams“, – kalbėjo statistikė.
Atskiri tyrimai vyrams ir moterims
O kada ir kokie tyrimai priklauso – kaip žmogui žinoti, kada jis gali atlikti vienus ar kitus prevencinius tyrimus? Anot R. Lebednykienės, gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims, kurių amžius – nuo 25 iki 59 metų (imtinai).
25–34 metų (imtinai) amžiaus moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas. 35–59 metų (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas). Gavus tepinėlių rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje nuo šių metų sausio pirmos dienos gali dalyvauti daugiau moterų – buvo nuo 50 iki 70 metų, dabar – nuo 45 iki 74 metų (imtinai).
Mamografinis tyrimas pagal šią programą atliekamas kartą per porą metų. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
Kita – priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo – programa skirta 50–69 metų (imtinai) vyrams. Taip pat atlikti tyrimus pagal šią programą gali vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
Pagal šią programą periodiškai atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją.
Bendros programos
O štai storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa skirta vyrams ir moterims, kurių amžius – 50–74 metai (imtinai). Jiems kartą per porą metų atliekamas slapto kraujavimo testas. „Jei testo atsakymas neigiamas, pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę“, – aiškino Sveikatos centro darbuotoja.
Dar viena programa, kuri skirta tiek vyrams, tiek moterims, – asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Jos paslaugos teikiamos 40–60 metų (imtinai) vyrams ir moterims.
„Periodiškai šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, prireikus – skiria gydymą“, – teigė R. Lebednykienė ir akcentavo, jog svarbu žinoti, kad periodiškai nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, kokiai širdies ir kraujagyslių ligų grupei pacientas bus priskirtas.
Gintarė KARMONIENĖ