Ankstyvosios reabilitacijos tarnyba – naujose patalpose

Susilaukti kūdikio – didžiulė laimė, tačiau paraleliai tėvus lydi ir didžiulė atsakomybė juos auginant. Susidūrus su vaiko raidos sutrikimais gelbėja Gargžduose jau nuo 1998 m. Savivaldybės sprendimu veikianti Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba, kuri teikia efektyvią kompleksinę pagalbą. Anksčiau tarnyba ilgą laiką veikė Gargždų ligoninės cokoliniame aukšte, tačiau nuo praėjusių metų gruodžio įsikūrė ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus antrojo aukšto patalpose.

Patogesnė vieta
Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos vadovė, raidos pediatrė Žydrė Viliuvienė „Bangai“ pasakojo, kai buvo apsispręsta politiniu lygmeniu, jog tokios tarnybos Klaipėdos rajone reikia, siekiant padėti vaikams, jų šeimoms dėl raidos sutrikimų, iš pradžių specialistai įsikūrė senosios vaikų poliklinikos patalpose. Vėliau vyko gydymo įstaigų restruktūrizacija ir tarnyba buvo priskirta antriniam lyg-meniui, dėl to perkraustyta į Gargždų ligoninės cokolinį aukštą. Norint čia patekti tėvams su kūdikiais reikėdavo Tilto g. nusileisti nuokalne, tai ne visada būdavo patogu. Ypač jei mamos, tėčiai atvykdavo ne automobiliu, o stumdami kūdikių vežimėlius. Tilto g. šaligatvis iki šiol buvo labai siauras, o šaltuoju metų laiku čia būdavo ir slidu.
„Cokoliniame ligoninės aukšte dirbome apie 15 metų. Tačiau nuo praėjusių metų gruodžio 11 d. jau dirbame ligoninės buvusiose Vaikų ligų skyriaus patalpose antrame aukšte. Mat Savivaldybės sprendimu buvo sumažintas Vaikų ligų skyriaus lovų skaičius, dėl to čia liko laisvų patalpų. Nuspręsta cokolinio aukšto, kuriame funkcionavo tarnyba, neberemontuoti, o mus perkelti čia“, – pasakojo Ž. Viliuvienė. Anot jos, čia buvo atnaujintos sienos, pakeisti šviestuvai, užsakyta specialistams reikalingų baldų. Kiekvienas specialistas turi po savo kabinetą, yra daugiau erdvės, atskiras konsultacijoms, užsiėmimams kabinetas. Lankytojams šios patalpos yra patogesnės, tačiau vienintelė bėda – automobilių pastatymo vietų stoka.

Prioritetas – iki 4 metų
Tarnyboje teikiama komp-leksinė medicininė, psichologinė, socialinė pagalba vaikams nuo gimimo iki 7 metų ir jų šeimoms (pirmenybė teikiama vaikams iki 4 metų ir vyresniems vaikams, nelankantiems ugdymo įstaigos arba lankantiems ugdymo įstaigą ir negaunantiems specializuotos pagalbos).
Į tarnybą raginama kreiptis, kai vaikai yra su raidos sutrikimų rizika: neišnešiotumas, gimdymo trauma, naujagimių maitinimo sutrikimai, naujagimių raumenų tonuso sutrikimai, chromosominės ir genetinės ligos, įgimtos CNS vystymosi ligos, medžiagų apykaitos ligos, aklumas, prikurtimas. Yra raidos prob-lemų: judėjimo sutrikimas, kalbos, bendravimo sutrikimai, maitinimo sutrikimai, mišrūs raidos sutrikimai. Pastebimas probleminis elgesys, hiperaktyvumas, dirglumas, agresyvumas, sunkus atsiskyrimas nuo tėvų. Kai yra emocinių problemų, miego sutrikimų, taip pat raginama nedelsti ir kreiptis. Svarbu turėti šeimos gydytojo, vaikų gydytojo ar specialistų siuntimą. Paslaugas kompensuoja ligonių kasos.
Aktualios pokarantininės bėdos
Pirminėje konsultacijoje raidos pediatrė įvertina esamą situaciją ir sprendžia, kokia pagalba reikalinga, kokie užsiėmimai, o galbūt reikia siųsti pacientą tyrimams į Vilnių, Kauną ir pan.
„Pastaruoju metu aktualiausios buvo pokarantininės problemos: elgesio sunkumai, dėmesio sutrikimai, autizmo spektro sutrikimai ir, žinoma, kalbos raidos sutrikimai, kurių labai daug“, – dėstė Ž. Viliuvienė. Anot jos, dabar kreipiasi tėvai, kurie patys įtaria savo atžalai autizmo spektro sutrikimą. Tačiau dažnai pasitaiko ir taip, kad tėvai įžvelgia vieną problemą, tačiau Vaikų vystymosi sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyboje fiksuojami kiti sutrikimai.
Labai svarbu, kad patys tėvai stengtųsi, lankytų suplanuotus užsiėmimus, kurių skaičius gali būti ir iki 20, ir iki 40 vizitų. Tarnyboje dirba specialistų komanda: raidos pediatrė, logoterapeurė, socia-linė darbuotoja, dvi kineziterapeutės. Šiuo metu ieškoma dar medicinos psichologo 1 etatui.
Pernai tarnyboje jau lankėsi 233 šeimos. „Vaiko progresas vėliau yra įvertinamas per pakartotinę konsultaciją, suteikiama informacija jo šeimos gydytojui“, – sakė pediatrė Ž. Viliuvienė.

Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.