Ant Kalniškės piliakalnio atgijusi istorija: „Kelionė laiku“ nukėlė į kuršių laikus

Trijų Klaipėdos rajono gimnazijų – Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio – mokiniai ir mokytojai praėjusį penktadienį leidosi į nepaprastą kelionę laiku, kuri atgaivino beveik pamirštą kuršių genties istoriją. Projektas „Kelionė laiku“, prasidėjęs prieš dvejus metus, tapo gyvu istorijos vadovėliu, leidžiančiu pajusti ir išgyventi protėvių gyvenimą ant Kalniškės piliakalnio.
Nuo idėjos iki realybės
Viskas prasidėjo dar 2023 metų vasarą, kai minėtų gimnazijų mokytojai ir vadovai kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo centro ir Švietimo ir sporto skyriaus atstovais ėmėsi kurti Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programos pažangos planą. Viena pagrindinių projekto dalių buvo įsišaknijimas į gimtojo krašto istoriją – ypač į mažai žinomą kuršių genties gyvenimą.
Kelias iki „Kelionės laiku“ ant Kalniškės piliakalnio buvo ilgas ir pareikalavo milžiniškų pastangų. Gimnazijų mokytojų komandos per dvejus metus klausėsi mokslininkų paskaitų, gilinosi į istorinius šaltinius, lankėsi kuršių genties istorijos muziejuje Mosėdyje, Skuodo rajone. Buvo kruopščiai studijuojamas istorinis laikotarpis, aptariamas ir kuriamas „Kelionės laiku“ scenarijus, ieškoma partnerių. Taip pat buvo kuriami ir gaminami artefaktai – ginklai, ietys, kirviai, skydai, aprangos detalės, papuošalai. Įrengti kuršių edukaciniai kiemeliai – tai taip pat mokytojų ir mokinių bendro darbo rezultatas.
Tapo piliakalnio gyventojais
Renginys ant Kalniškės piliakalnio tapo Gargždų „Vaivorykštės“, Priekulės Ievos Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio darnaus komandinio darbo viršūne. Garsas, ugnis, edukaciniai kiemeliai, žirgai, ragai, ritualai, žaidimai, papuošalai, pintos juostos, pagaminti indai ir net senovinis maistas – visa tai sukūrė tikrovišką XIII amžiaus kuršių genties gyvenimo patirtį.
90 mokinių ir 25 mokytojai tapo piliakalnio gyventojais. Kuršio žmona Agila ir kario sesuo Baukštė paragino įžiebti pagrindinį laužą, o kilmingoji Būtingė paprašė ugnies deivės Gabijos, kad ji per aukuro liepsną sujungtų visus su protėvių dvasia. Ragų gausmas pakvietė visus nusileisti į šešis veiklos kiemelius: istorinį, vyrų, žaidimų, maisto gaminimo, amatų ir kovų.
Piliakalnio gyventojai gilinosi į kuršių istoriją, mokėsi valdyti kalaviją, ietį ir kuršišką kirvuką, dengtis skydais. Visiems patiko žaisti senovinius žaidimus, atsigaivinti gira ir pasistiprinti koše iš grūdų bei juodųjų žirnių su troškinta mėsa. Čia pat iškepta duona buvo tepama sviestu su kanapių sėklomis ir dilgėlėmis, o pasmaližiauti buvo galima trintomis spanguolėmis ir varške su žolelėmis. Buvo nupinta daugybė juostų, simbolizuojančių kuršių amatus.
Kuršiai – turtinga ir kovinga baltų gentis, drąsūs vikingai ir narsūs kariai. Bet šiai genčiai nebuvo lemta išlikti iki mūsų dienų, nes jie praeities laiko tėkmėje nesukūrė savo valstybės. Po aršių kovų su Ordinu kuršiai buvo priversti asimiliuotis – daug kuršių iš savojo krašto patraukė į žemaičius ir Lietuvą. 1422 metų Melno sutartimi Lietuvai galutinai atiteko Pietinė Kuršo dalis kartu su Gargždais, kur dabar ir gyvename. Šiauriniai kuršiai susijungė su žiemgaliais bei lyviais ir sulatvėjo.

Lemtinga žinia ir kovos dvasia
Vėliau piliakalnio viršūnėje pasirodė pasiuntiniai ant žirgų. Jie atnešė svarbią žinią. Nuaidėję ragai privertė visus nuščiūti – kuršių genties vadas perskaitė Kuršo padalijimo aktą. Tačiau drąsieji kuršiai nepasidavė – prasidėjo pasirengimas kovai. Vyrai miklino ginklus, o moterys ir merginos palaikė juos šūksniais ir plojimais.
Po įnirtingų kovų rago gausmas vėl pakvietė visus susirinkti ant piliakalnio. Kuršių vadui buvo išsakytos panegirikos, o atsuktas laiko ratas grąžino visus į dabartį. Mokiniai ir mokytojai dalijosi savo išgyvenimais ir patirtimis. Įvykio atminimui visi buvo apdovanoti Kuršo padalijimo aktais vokiečių, lotynų ir lietuvių kalbomis. Tą dieną visus „Kelionės laiku“ dalyvius vienijo jausmas, kad kiekvieno iš jų gyslomis teka bent lašas kuršių genties kraujo.
Ateities perspektyvos ir padėkos
Švietimo centrui palikta „Kelionės laiku“ metodika ir scenarijus, siekiant užtikrinti, kad ši unikali patirtis gyvuotų ir ateityje, suteikdama galimybę rajono mokyklų mokiniams giliau pažinti savo artimiausios aplinkos istoriją.
Ypatinga padėka pareikšta asociacijos „Pilsota“ įkūrėjams bei vadovams Benui ir Irmai Šimkams, kurie daug prisideda prie kuršių atminties išsaugojimo ir jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo. Taip pat nuoširdžiai dėkota visiems, prisidėjusiems prie šio išskirtinio renginio, kuris tapo puikiu pavyzdžiu, kaip jungtinės bendruomenės pajėgos gali padėti švietimui įgyvendinti ugdomąsias veiklas ir atgaivinti istoriją.
Atskiras ačiū tartas TŪM I PP projekto „Lyderystė veikiant“ srities koordinatorei, „Kelionės laiku“ idėjos sumanytojai ir rengimo kuratorei Ramutei Sirutienei, TŪM I PP projekto koordinatorei Nijolei Gotlibienei už kartu nueitą kelią „Kelionės laiku“ link. Išskirtinio renginio scenarijaus autorės ir vedėjos – Rasa Rusteikienė ir Aurelija Daugėlienė.
Daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų rasite „Bangos“ laikraščio feisbuko paskyroje.

Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.