Ant marių kraštelio pildosi dreverniškių svajonės
Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių sporto aikštelių atnaujinimo 2018–2020 m. programą atnaujintoje aikštelėje prie buvusios mokyklos Drevernoje šventės „Ant marių kraštelio“ dieną vyko sporto varžybos. Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centro direktorius V. Liutikas džiaugėsi, jog dreverniškiai nori aktyviai leisti laisvalaikį.
„Jų darbai visiems skirti, todėl nepastebėti negali, – teikdama Gintarinius padėkos karšius sakė Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė V. Asnauskienė, pakvietusi bendrai nuotraukai šių metų laureatus kartu su seniūne D. Bliūdžiuviene. – Nuo 2012 m. jau 40 dreverniškių pagerbta už darbus savo kraštui.“
Keliauti po Klaipėdos rajoną ir neužsukti į Dreverną būtų nedovanotina klaida. Tie, kurie praėjusį šeštadienį traukė ten, kur pūtė gana smarkus Kuršių marių vėjas, – į buvusį seną žvejų kaimelį, neapsiriko. Drevernoje, kur laivų statytojo Jono Gižo atminimui įkurta etnografinė sodyba, kur dešimt metų veikia mažųjų laivų uostas, kur nuolat kvepia rūkoma žuvis, o svarbiausia – gyvena puikūs žmonės, vyko tradicinė šventė „Ant marių kraštelio“. Dreverniškiai moka ir dirbti, ir švęsti, ir svajoti, o jiems pavydėti galima ne tik marių.
Naujas aikštynas – visiems
Dreverniškių norai pildosi. Nuo šiol visi mėgstantys sportą turės galimybę išbandyti naująjį sporto aikštyną, o ateityje – dar daugiau aktyviam poilsiui skirtų treniruoklių, tinklinio bei vaikų žaidimų aikšteles. Tokia žinia puikiai nuteikė nuo pat ryto vykusių sporto varžybų dalyvius. Krepšinio žaidėjai Drevernoje praėjusį šeštadienį kamuolį į krepšį mėtė jau naujajame aikštyne, o jo dangą teko išbandyti ir Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centro direktoriui Vaidui Liutikui bei Savivaldybės tarybos nariui Raimundui Daubariui. Gavęs žaismingą užduotį įmesti į krepšį kamuolį ne plikomis rankomis, o su plaukmenimis jis nesutriko, nors metimai nebuvo sėkmingi. „Reikės užsukti pasitreniruoti pas jus“, – šmaikštavo Savivaldybės tarybos narys.
„Iš jūsų sporto aikštelės naudos turėjo ir Lankupiai, ir Venckai, ir Vėžaičiai, nes smėliu papildėme ir jų aikšteles. Dėkoju aktyviai bendruomenei, kuri šveitė senąją aikštelę, seniūnijai, ūkininkams, visiems, kurie padėjo atlikti renovavimo darbus“, – sakė V. Liutikas ir ragino saugoti, prižiūrėti sporto aikštyną. Pagal organizatorių sumanymą visi susirinkusieji turėjo net priesaiką duoti, ir tik tada Sporto centro direktorius atrišo simbolinį jūrinį mazgą, skelbdamas aikštyno atidarymą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Ligita Liutikienė įsitikinusi, jei bendruomenei netrūks atkaklumo, įgyvendins dar ne vieną sumanymą.
Išleido Vietovardžių kalendorių
Dreverna nenustos keistis ir gražėti. Tai dreverniškiai išgirdo iš Priekulės seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės kitoje šventės „Ant marių kraštelio“ dalyje – Gintarinių pagarbos karšių įteikimo ceremonijoje. „Žadėjome žemes iš stadiono supilti į neveikiantį fontaną, bet pagalvojome, kad dreverniškiams būtų skaudu, ir nusprendėme fontaną atgaivinti. Turime ir daugiau idėjų“, – šypsojosi seniūnė, kurios žodžius palydėjo plojimai. Su švente dreverniškius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, kiti svečiai.
Drevernoje nebėra mokyklos, tačiau čia auga savo gimtinę mylinti jaunoji karta. „Minint Vietovardžių metus, kilo idėja įamžinti šio krašto vietovardžius. Tam pritarė mokytoja Laimutė Gabrėnienė ir bibliotekos vedėja Vilma Klipštienė. Vaikus – Melitą, Viktoriją, Niką, Marių, Brigitą, Inetą, Joną, Vėjūnę, Gustą – paraginome domėtis vietovardžiais, o kad išliktų jų surinkta medžiaga, nusprendėme išleisti Vietovardžių kalendorių. Mums tai buvo labai svarbu. 40 egzempliorių panaudojome dalį Savivaldybės lėšų, skirtų šventei „Ant marių kraštelio“, – dėstė idėjos autorė ir renginio vedėja Virgina Asnauskienė.
Vaikai tikino, kad domėtis vietovardžiais buvę įdomu. Kas pasirinko jėgos aitvarų nuspalvintą Svencelę, kurios pavadinimas kilęs iš kuršių žodžių „svents“ (šventas) ir „celšs“ (kelias), kas vieną iš dabar trumpiausių Lietuvos upių Klišupę ir Klišių kaimą, kas Drevernos upę… Vaikai ne tik užrašė, ką iš mokytojų, tėvelių, enciklopedijų ir interneto sužinojo apie gimtojo krašto kampelius, bet ir iliustravo piešiniais, o viršeliui pasirinktas senas žemėlapis, kai ir upės buvo ilgesnės, ir kaimų buvę daugiau. Bendros sumanytojų ir vaikų pastangos tapo spalvingu kalendoriumi, kuris papuoštų bet kurį ugniakurą (taip pamario krašte vadinami namai). „Už kiekvieno ugniakuro – žmonės, kurie kūrė šį kraštą, prisitaikė prie gamtos“, – sakė V. Asnauskienė, kviesdama prisiminimais apie senąją Dreverną pasidalinti Helmutą Pričiną. Pasirodo, šišioniškių palikuonis dar jaunystėje svajojo, kad šitame žvejų kaimelyje būtų mažųjų laivų uostas.
Įteikė 5 Gintarinius padėkos karšius
Nuo 2012 metų tradicinėje šventėje „Ant marių kraštelio“ pagerbiant bendruomenės narius, puoselėjančius šio krašto dvasią, teikiami Gintariniai pagarbos karšiai. Pirmiausia pagerbta šiuo metu vyriausia dreverniškė Veronika Stasiukienė, einanti 95-uosius metus. „Kai prieš 33 metus atvažiavau dirbti į Dreverną, be Veronikos neapsieidavo nė vienas karnavalas ar kita šventė“, – prisiminė renginio vedėja V. Asnauskienė. Ne vieną porą batų nunešiojusi šokdama tautinius šokius, daug metų dainavusi, vaidinusi spektakliuose Veronika ir dabar dukrai Irenai, kai važiuoja pro Kultūros centrą, sako, jog norėtų dar pašokti, tik kojos neklausančios. „Būna, kad mama man ir broliui, kai jis aplanko, dar padainuoja senų dainų. Jos labai gražus balsas“, – šypsojosi V. Stasiukienės, kilusios iš Molėtų krašto, dukra. Jos ir brolio prisiminimuose – ir tėvelio dainos, kurios prieš daug metų suskambo net televizijoje.
Medine skulptūrėle, papuošta gintaru, įvertintos ir Zita Riaukienė bei Nijolė Viršilienė už daug metų skambančias dainas ir prasmingą dalyvavimą Drevernos kultūriniame gyvenime. Vytautui Vasiliauskui padėkota už ilgai trunkančią draugystę ir geranorišką pagalbą tvarkant Drevernos aplinką. Beje, Vytautas šventėje pasižadėjo atlikti dar ne vieną darbą, talkindamas seniūnijai ir bendruomenei. Gintarinį pagarbos karšį pelniusi Olia Simonaitytė ne tik dalyvauja Drevernos kultūriniame gyvenime, bet propaguoja ir sveiką gyvenseną. Laureatai daug gerų žodžių išgirdo iš Priekulės seniūnės D. Bliūdžiuvienės, o visi susirinkusieji vis buvo raginami vaišintis kafija ir pyragais. Pakilią nuotaiką kūrė solistės Aistė Širvinskaitė-Ruškienė ir pianistė Loreta Piaseckienė.
Šventės organizatoriams talkino bendruomenės „Priekulės ainiai“ (pirmininkė Gitana Mizgerienė) savanoriai.
Pasirodė ir jaunieji
Kokia šventė „Ant marių kraštelio“ be Bangpūčio? Kaip marios… be vandens. Iškilmingai įžengusiam marių valdovui ne tik nusilenkėme, bet ir prisiekėme saugoti marias ir dar išlikusius žvejus, mylėti gamtą ir papročius, gerbti jį ir būti visada linksmi. Kad priesaika nenueitų perniek, apšlakstyti marių vandeniu patraukėme į uostą.
O čia viskas kaip užsakyta: kad smagiau suktųsi Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Minija“ šokėjai, vėjas padėjo ne tik kilnoti kojas, bet ir plaikstyti sijonus, kad gargždiškių ir dreverniškių dainos toliau sklistų, jas įsiūbavo vėjas. Jis ir debesis vaikė, kad lietus neprapliuptų, ir saulę ridinėjo. Svečiai, sveikinę dalyvius ir žiūrovus, žodžiais kaip medum tepė: kokia graži, kokia patraukli turistams Dreverna, kaip šauniai įgyvendina planus UAB „Hortivita“, kurios vadovas Martynas Klevinis pažadėjo plėsti mažųjų laivų uostą.
Kai Priekulės Ernsto Vicherto teatro aktoriai lygiai 16 val. pagal šio krašto tradiciją visus pakvietė į kafijos gėrimo ceremoniją ir nusifotografuoti kartu, ilgai raginti nereikėjo. Prisėsti šalia aktorių, apsigaubus moterims juodu apsiaustu ar užsivilkus vyriškiams švarką ir pasipuošus skrybėle, panoro ne vienas. „Labai smagu. Žinojome, kad Drevernoje bus tokia šventė, iš anksto domėjomės programa ir atvykome su nakvyne“, – sakė jokūbaviškiai Vaidas ir Vaida Šablevičiai, kai vyriškis įsiamžino su aktoriais.
Kad kafijos gėrimo ceremonijoje dalyvaus jaunieji, scenarijuje nebuvo numatyta, tačiau viskas vyko lyg gerai surežisuotame spektaklyje. Į prieplauką atėję jaunavedžiai bemat buvo pakviesti aktorių įsiamžinti nuotraukoje, o po to pateko į „Minijos“ šokėjų glėbį. „Susituokėme Švėkšnos bažnyčioje, o į Dreverną atvažiavome dėl fotosesijos. Nežinojome, kad čia vyksta tokia žvejų šventė. Labai smagu, mums labai pasisekė“, – laimingi prisipažino jaunavedžiai Eglė ir Vytautas.
Pramogos Drevernoje tęsėsi iki vėlumos. Kas norėjo, galėjo paplaukioti mariose laivais, pasiklausyti gyvos muzikos koncertų, kvepėjo rūkoma žuvis, spragsėjo malkos, galėjai pasotinti ir kūną, ir dvasią.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.