Apgyvendinusiems ukrainiečius lietuviams pernai išmokėta beveik 10 mln. eurų kompensacijų
Nuo praeitų metų balandžio mėnesio būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai ar verslo atstovai, kurie apgyvendino žmones, bėgančius nuo karo Ukrainoje, gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Iš viso 2022 metais išmokėta 9 mln. 547 tūkst. kompensacijų už būsto ukrainiečiams suteikimą. Kompensacijos bus mokamos iki 2023 m. pabaigos. Lietuvoje iki šiol registruota daugiau kaip 73 tūkst. laikinąją apsaugą gavusių ukrainiečių, pabėgusių nuo karo Ukrainoje.
„2022 metai buvo labai sunkūs Ukrainai ir jos gyventojams. Dėkojame visiems Lietuvos žmonėms, kurie suteikia gyvenamąją vietą ukrainiečiams, padeda jiems integruotis. Karas Ukrainoje, deja, nesiliauja. Turime ir toliau nepavargti bei remti nuo karo Ukrainoje bėgančius žmones. Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams.“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Remiantis savivaldybių pateiktais duomenimis, daugiausia kompensacijų gavėjų 2022 m. pabaigoje buvo Vilniaus miesto savivaldybėje – 2231, Kauno miesto – 381, Klaipėdos miesto – 243, Kauno rajono – 202, Šiaulių miesto – 154, Panevėžio miesto – 142 savivaldybėse.
Mažiausiai kompensacijų 2022 m. pabaigoje buvo mokama Rietavo (4 gavėjai), Lazdijų rajono (7 gavėjai), Neringos (9 gavėjai) ir Joniškio rajono (9 gavėjai) savivaldybėse. 2022 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje nebuvo nė vieno kompensacijos gavėjo. Per 2022 m. nė vienas gyventojas nesikreipė dėl kompensacijos skyrimo į Kazlų Rūdos savivaldybę.
2022 m. daugiausia lėšų išmokėta didžiausiuose šalies miestuose: Vilniuje – 1,9 mln. eurų, Kaune – 1,2 mln. eurų, Klaipėdoje – 800 tūkst. eurų.
Kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklauso nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį. Išmokos dydis nepriklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje yra būstas, kuriame apgyvendinti ukrainiečiai.
SVARBU. Pirmą mėnesį nuo karo pabėgusius ukrainiečius gyventojai ir verslas turėtų priimti neatlygintinai, o kompensacija būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkams mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir neviršijant būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio.
Šiuo metu kompensaciją už būsto suteikimą beveik 14-kai tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų, gauna apie 5 tūkst. Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų (viename būste apgyvendinama vidutiniškai po 3 asmenis).
Kompensacijoms už būsto suteikimą mokėti panaudojama vidutiniškai 1,1 mln. eurų per mėnesį.
Atsižvelgiant į padidėjusias patalpų išlaikymo išlaidas šildymo sezono metu ir siekiant sumažinti finansinę naštą asmenims, kurie suteikia būstą ukrainiečiams, sudaryta galimybė ukrainiečius apgyvendinusiems asmenims ir ukrainiečiams susitarti dėl būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimo.
Ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, gali pretenduoti į būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijas.
Kas gali gauti kompensacijas?
Kompensacijomis pasinaudoti gali ne tik Lietuvos gyventojai ir verslas, bet ir nevyriausybinis sektorius: religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos.
Kompensacijas gali gauti neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi ukrainiečius ne tik būstuose, viešbučių, poilsio, gydymo arba sodų paskirties patalpose, bet ir gyvenimui pritaikytose negyvenamosios paskirties patalpose.
Kompensacija gali pasinaudoti ne tik būsto savininkai, bet ir būstą panaudos pagrindais ar patikėjimo teise valdantys asmenys, nuomininkai, neatlygintinai priėmę ukrainiečius, jeigu gautas būsto savininko sutikimas.
Kur kreiptis ir kokius dokumentus pateikti?
Kompensacija skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (išskyrus viešuosius juridinius asmenis, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė), kurie karo pabėgėliams iš Ukrainos perdavė nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą ar kitas tinkamas gyventi patalpas neatlygintai naudotis panaudos pagrindais, t. y. sudarė su ukrainiečiais būsto panaudos sutartį.
Norintys gauti kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybės, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos, administraciją ir pateikti laisvos formos arba savivaldybės nustatytos formos prašymą dėl kompensacijos skyrimo. Kartu su prašymu reikia pateikti pagal Civilinio kodekso reikalavimus sudarytą būsto panaudos sutartį ar jos kopiją, kurioje nurodytas panaudos gavėjo vardas, pavardė, asmens kodas arba interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio kodas (ILTU kodas) ir gimimo data, jei asmens kodo panaudos gavėjas neturi.
Būsto panaudos sutarties šabloną galima rasti čia:
Karo pabėgėliai iš Ukrainos apsigyvena ne tik privačiuose, bet ir valstybės bei savivaldybių valdomose patalpose, kur jiems užtikrinamos gyvenimui reikalingos būtinosios sąlygos.
