Aplinkotvarkos paslaugos Gargžduose ir rajone išbandytos gausiu sniegu

„Ecoservice“ regiono vadovės duomenimis, iš Gargždų išvežta 5 080 m3, iš Sendvario seniūnijos – 1 510 m3, iš Dovilų – 1 000 m3, iš Priekulės – 960 m3, iš Veiviržėnų – 930 m3 sniego.

„Geriems žmonėms dovanoju sniegą. Susikasti ir išsivežti patiems“, – šmaikštauja tie, kurie šią žiemą dar neprarado humoro jausmo. Tie, kurie jo neturi, keikiasi arba stveriasi už galvų, nes ir vėl sninga. Dėl daugiau nei mėnesį gausiai iš dangaus beveik visoje Lietuvoje krentančio sniego įsisopėjo ne vieno miesto ir rajono mero, seniūnų galvos. Per 10 dienų vien iš Gargždų įmonė „Ecoservice“ išvežė daugiau kaip 5 000 kubinių metrų sniego.
Laukti pavasario
Kas galėjo tikėtis, kad kasmet godoję, kur dingo Lietuvoje tikros žiemos, šiemet su kaupu pajusime ir jos grožį, ir jėgą. Sniego kastuvams jau daugiau nei mėnesį nėra kada ilsėtis – vos ne kasdien tiek Gargždų, tiek rajono gyventojai jais mosuoja kasdami į krūvas sniegą savo kiemuose. O mieste, miesteliuose viešosiose erdvėse triūsia seniūnijų darbininkai, su sniegu galynėjasi šaligatvius valantys nedideli traktoriukai, o sniego sankaupas išveža aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice“ galingos mašinos. Gargždų seniūnas Valdemaras Žigus sakė, kad ši įmonė per 10 dienų iš Gargždų išvežė daugiau kaip 5 000 kubinių metrų sniego: „Pagrindines jungiamąsias gatves atlaisvinome per savaitę. Įmonė sniegą vežė ir naktimis, ir savaitgaliais. Reagavome į žmonių skundus dėl gatvių mokyklų link, kur daug sniego, tad dar kelias dienas jis buvo vežamas iš tokių vietų.“ Kadangi trečiadienį vėl ėmė snigti, pasak seniūno, atlaisvintose vietose bus kur sniegą nustumti, bet jei ims drėbti smarkiai, sniegas vėl bus vežamas iš miesto. Jo kalnai dabar stūkso J. Basanavičiaus gatvės gale netoli karjerų ir „Gargždelės“ sodininkų bendrijos ir čia lauks pavasario. Jeigu kas mano, kad iš Gargždų bus išvežtos beveik visos sniego krūvos, seniūnas tokių pažadų nedalija: „Visokių nuomonių sulaukėme, bet miesto gyventojai turėtų žinoti, kad iš visų Gargždų sniego tikrai neišvešime. Stengėmės, kad ir vairuotojams, ir pėstiesiems būtų patogu, bet iš gyvenamųjų rajonų, skersgatvių sniego neišvešime. Yra vietų, kur valytojai rankiniu būdu nespėja jo nuvalyti, o technika netelpa, todėl dabar seniūnijos darbininkai susigulėjusį kala kaltais. Miesto gyventojams linkiu kantrybės – reikia išlaukti.“ O laukti yra ko – pavasaris, be abejo, ateis, ir pamatysime, kaip rašė Kristijonas Donelaitis, kad „putodams sniegs į nieką pavirto“. Tad varyti žiemą iš kiemo, švęsti Užgavėnes šiemet turėtų būti privaloma.

Kiekis tilptų į 37 futbolo aikštes
Šių metų sausis daugelyje Lietuvos miestų tapo vienu sudėtingiausių per pastaruosius kelerius metus. Gausūs snygiai, lijundra ir staigūs temperatūros svyravimai kėlė iššūkių tiek gyventojams, tiek miestus prižiūrinčioms įmonėms.
Nors tiek gargždiškiai, tiek kiti rajono gyventojai socialinėje erdvėje nepaliauja skųstis, kad ten ar ten nenuvalyta, neišvežtos sniego sankaupos, tačiau aplinkotvarkos paslaugų įmonė „Ecoservice“ skaičiuoja, kad vien per sausį iš aptarnaujamų įvairių miestų išvežė daugiau nei 26 tūkst. kubinių metrų sniego. Beveik trečdalį viso kiekio – Šiauliuose, kur praeitą mėnesį fiksuoti vieni intensyviausių kritulių. Likusi sniego dalis išvežta iš Gargždų, Klaipėdos (prižiūrimos miesto dalies), Sendvario seniūnijos, Dovilų, Priekulės, Veiviržėnų, Vilniaus Karoliniškių mikrorajono ir Radviliškio.
Iš viso per sausį „Ecoservice“ išvežtas sniego kiekis tilptų į maždaug 2 tūkst. sunkvežimių arba dešimties centimetrų sluoksniu uždengtų beveik 37 futbolo aikštes.
„Intensyviai sningant situacija kai kuriose vietose galėjo atrodyti prastesnė, nei tikėtasi. Tačiau reikia pripažinti, kad ir orai buvo neeiliniai“, – teigia „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorius Rokas Romanovas. Pasak jo, sudėtingos oro sąlygos ir gausūs krituliai neišvengiamai sukelia įtampą, todėl bendrovei svarbu ne tik dirbti maksimaliai operatyviai, bet ir atvirai paaiškinti, kas vyksta miestuose ir kokia yra darbų seka.
„Kai sninga be perstojo, pirmiausia siekiame užtikrinti, kad miestas būtų pravažiuojamas ir kiek įmanoma saugesnis gyventojams. Nurimus krituliams, vykdoma antroji darbų fazė – atliekamas papildomas valymas ir sniego išvežimas. Šį sausį kritulių buvo neįprastai daug, todėl dirbome sustiprintomis pajėgomis, neretai beveik ištisą parą“, – teigė „Ecoservice“ aplinkos priežiūros verslo direktorius. Jo tvirtinimu, darbai miestuose tęsiami, meteorologinė situacija nuolat stebima, o sprendimai operatyviai derinami su savivaldybėmis bei seniūnijomis.
Plungės atvejis – ne panacėja
Sausio snygiui gausiai užklojus gatves, šaligatvius, vietinius kelius, didelis iššūkis buvo ne tik aplinkotvarkos paslaugų įmonėms, bet ir šalies savivaldybėms. Socialinėje erdvėje joms pasipylė priekaištų lavina: esą kažkur valo geriau, o čia valo visai prastai. Komentatoriai bedė pirštu į Plungės rajono savivaldybę, kuri esą paskelbė ekstremalią situaciją ir taip gali tikėtis papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas tokius pasvarstymus vertina kaip prasilenkiančius su žymiai sudėtingesne situacija. Iš tiesų minėta savivaldybė paskelbė ne ekstremalią situaciją, o ekstremalų įvykį. Tai – skirtingi lygiai.
„Galbūt kiek keista, kai pasigirsta įvairiausių pasvarstymų ne tik iš socialinės erdvės, bet ir iš kai kurių politikų, kad esą turėjome skelbti ekstremalią situaciją, kad taip darė kitos savivaldybės. Nežinau, ką tuo būtume pasiekę? Papildomo finansavimo iš valstybės savivaldybės kelių ar šaligatvių valymui nebūtume gavę, tą patvirtino ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdyba. Plungės rajonas taip pat paskelbė ne ekstremalią situaciją, o įvykį, o tai nesuteikia pagrindo kreiptis į Vyriausybę, galima tik lengviau naudoti tik tas pačias savivaldybės lėšas.
Mes šiuo atveju finansavimą mūsų savivaldybės kelių valymui buvome užtikrinę, kai situacija buvo sudėtingesnė – leidome mokykloms pagal poreikį vykdyti ugdymo procesą nuotoliniu būdu, tad iš esmės imtis jokių papildomų veiksmų nereikėjo. O skelbti ekstremalią situaciją vien tam, kad ją skelbtume, bet negautume papildomų lėšų ir pajėgumų – nėra jokio tikslo“, – sakė meras B. Markauskas.
 Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content