Ar įpareigojimas jauniesiems medikams dirbti regionuose išspręs jų trūkumą?
Lietuvos sveikatos sistema jau ne vienerius metus susiduria su svarbia problema medicinos srityje – jaunų gydytojų trūkumu regionuose. Didelė dalis medicinos studentų po rezidentūros periodo yra linkę pasilikti didžiuosiuose miestuose. Valstybei tai kelia rūpestį ir klausimą, kokių priemonių imtis norint pritraukti jaunus specialistus į miestus, kuriuose jų trūksta?
Seimas birželio 18 d. priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas.
Lėtas jaunų gydytojų įsiliejimas
Statistikos duomenimis, bendras gydytojų skaičius Lietuvoje per penkerius metus išaugo nuo 13 205 (2020 m.) iki 14 128 (2024 m.).
Taigi, bendras gydytojų skaičius Lietuvoje per penkerius metus šoktelėjo apie tūkstantį naujų darbuotojų. Iš pirmo žvilgsnio tai galime vertinti kaip teigiamą tendenciją, kad specialistų daugėja. Tačiau gilinantis į pačią statistiką paaiškėjo keletas svarbių struktūrinių pokyčių.
Valstybė susiduria su dar vienu iššūkiu dėl vyresnio amžiaus gydytojų. Dalis jų jau yra sulaukę pensinio amžiaus. Tad artimiausiais metais gali susidaryti dar didesnis specialistų trūkumas, o ypač mažuose regionuose. Jaunų gydytojų iki 35 metų taip pat daugėja, tačiau šis augimas yra per lėtas. Pagal 2024 metų statistiką, tokio amžiaus darbuotojų buvo apie keturis tūkstančius, tačiau tai nėra pakankamas skaičius norint užtikrinti ilgalaikį sistemos stabilumą. Tarp vidutinio amžiaus gydytojų matomas tik nedidelis svyravimas, o tai rodo, kad trūksta ryškaus kartų atsinaujinimo ir stabilaus „stuburo“, kuris užtikrintų sklandų specialistų rotavimą.
Seimas priėmė sprendimą
Seimas ketvirtadienį, birželio 18 d., priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, numatančias steigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas bus priimami medikai, įsipareigojantys po rezidentūros baigimo 5 metus atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Ketvirtadienį šią Seimo vicepirmininkės socialdemokratės Orintos Leiputės iniciatyvą palaikė 82 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 8 susilaikė.
Įstatymas numato, kad į papildomas rezidentūros vietas priimti gydytojai rezidentai įsipareigoja, baigę studijas, 5 metus dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją tam tikroje apskrityje esančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojų.
Sveikatos apsaugos ministras turės nustatyti tvarką, pagal kurią bus planuojamos papildomos medicinos rezidentūros vietos. Priimant į tokias papildomas medicinos rezidentūros vietas universitetai kaip priėmimo sąlygą turės prie kiekvienos vietos nurodyti apskritį, kurioje įsipareigojama dirbti baigus rezidentūrą. Naujos įstatymo nuostatos įsigalios nuo kitų metų.
Seimo narė, klaipėdietė Ligita Girskienė praėjusią savaitę „Bangai“ pakomentavo situaciją. „Valstybė investuoja į medicinos studentus, kurių parengimas kainuoja brangiai ir ilgai, o parengti gydytojai dažniausiai renkasi darbą didžiuosiuose miestuose arba užsienyje“, – dalinosi nuomone Seimo narė L. Girskienė.
„Kaip numato Medicinos praktikos įstatymo trečio straipsnio pataisos, papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gydytojų specialistų trūkumą apskrityse ir valstybės biudžeto galimybes“, – „Bangai“ kalbėjo Seimo narė. Toks būdas esą padėtų valstybei pritraukti taip reikalingų specialistų į mažesnius regionus ir žadintų pilietiškumą bei atsakomybę.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen praėjusią savaitę išplatintame pranešime spaudai pabrėžia, kad šis projektas vėlgi buvo rengiamas neatlikus įstatymo poveikio analizės. „Jaunieji gydytojai sako, kad regionuose reikia kurti tokias sąlygas, kad specialistai norėtų pasilikti savanoriškai, o ne paminant konstitucinį žmogaus laisvo apisprendimo principą. Priverstinės lygiavos sveikatoje nesukursi, priešingai – prievarta privers dar daugiau gydytojų pasitraukti ir emigruoti. Todėl jaunieji gydytojai prašo ne skubėti, o analize ir duomenimis grindžiamų sprendimų“, – savo nuomonę išreiškė V. Čmilytė-Nielsen.
Abipusio susitarimo paieškos
Praėjusią savaitę „Bangos“ kalbinta Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro direktorė Neringa Tarvydienė įstatymo pataisas vertino gana kritiškai ir pabrėžė, kad studentams svarbu suteikti laisvę rinktis ir įsivertinti savo lūkesčius dirbant vienoje iš regioninių įstaigų. „Mes matome, kad jauni specialistai privalo turėti galimybių rinktis ir galbūt teikti kompleksines paslaugas tam tikruose regionuose. Jeigu gydytojas mato savo viziją tiek stacionare, tiek konsultacinėje grandyje, turėtų vykti simbiozė tarp kelių įstaigų. Kartais viena įstaiga negali atliepti visų jauno specialisto poreikių, todėl formuojant vietą, kur atvyks dirbti specialistas, reikalingas kompleksiškumas. Ir dar vienas momentas ir galbūt pats svarbiausias – specialistas turėtų žinoti viską iš anksto ir turėti laisvę keisti savo apsisprendimus“, – samprotavo N. Tarvydienė. Centro vadovė akcentavo, jog reikėtų dar detaliau įsivertinti patį įstatymo pokytį bei niuansus kiekviename etape: ar yra pasirinkimo ir keitimo galimybių, bet kartu žiūrėti, kad tai atlieptų ir mūsų, kaip valstybės, poreikius.
Akademinės bendruomenės reakcijos
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentė Uršulė Barkauskaitė „Facebook“įraše neseniai pasisakė savo ir studentų balsu. „Nesuprantame, kodėl sprendimas, turėsiantis ilgalaikių pasekmių būsimų gydytojų karjeroms ir gyvenimams, turėtų būti priimtas tokia skuba, nors iki šiol neaišku, kuo remiantis sprendžiama, kad būtent šis modelis efektyviausiai spręs gydytojų trūkumo regionuose problemą“, – rašė U. Barkauskaitė.
Taip pat studentai abejoja, ar jiems suteiktos sąlygos atitiks jų keliamus būtinus lūkesčius. „Jei tikimasi, kad jauni specialistai rinksis regionus, Sveikatos apsaugos ministerijos vaidmuo neturėtų apsiriboti tik naujų įsipareigojimų kūrimu. Nepriklausomai nuo to, ar įstatymas bus priimtas, svarbu nepamiršti, kad jauniems gydytojams būtų užtikrinamos aiškios garantijos: būsto bei persikraustymo išlaidų kompensavimas, transporto išlaidų padengimas, galimybės dalyvauti mokymuose ir konferencijose, akademinės karjeros perspektyvos, mentorystė bei psichologinės gerovės ir perdegimo prevencijos priemonės“, – aiškino U. Barkauskaitė.
Medicinos studentų balsas
Pirmojo kurso Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos studentė Kamilė Vitkutė skeptiškai vertino po studijų penkerius metus privalomai dirbti regionuose, kuriuose trūksta specialistų. Pasak studentės, ką tik studijas baigę gydytojai pirmiausia turėtų kaupti profesinę patirtį didžiuosiuose medicinos centruose.
„Jaunam medikui gyvybiškai svarbu tobulėti ir visus procesus matyti iš arti, o mūsų regionai, deja, to pasiūlyti kol kas negali“, – „Bangos“ kalbinta praėjusią savaitę savo nuomonę dėstė K. Vitkutė. Jos vertinimu studentų balsas šioje diskusijoje nepakankamai girdimas. K. Vitkutės teigimu, nors ir buvo organizuojami protestai ir kreipiamasi į politikus, įstatymo svarstymas vis tiek buvo tęsiamas.
Panašios nuomonės laikosi ir Kauno kolegijos pirmojo kurso slaugos studentė Augustė Motekaitytė. Ji pripažįsta suprantanti siekį spręsti specialistų trūkumo regionuose problemą, tačiau abejoja, ar penkerių metų įsipareigojimas yra tinkamas sprendimas.
„Penkeri metai yra gana ilgas laikas. Dar nežinoma, kokia bus darbo aplinka, kolektyvas, kur pasisuks pats gyvenimas“, – svarstė medicinos studentė A. Motekaitytė. Jos teigimu, studijų pradžioje daugelis studentų dar nėra apsisprendę dėl savo profesinės krypties ar gyvenamosios vietos po studijų, todėl toks įsipareigojimas gali kelti papildomo nerimo. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad panašūs modeliai Lietuvoje jau yra taikomi – kai kurie studentai sudaro sutartis (trejiems metams) su gydymo įstaigomis, gauna stipendijas ir vėliau įsipareigoja jose dirbti nustatytą laikotarpį.
Kalbėdamos apie studijas, abi pašnekovės pažymi, kad informacijos apie darbą regioninėse gydymo įstaigose kol kas nėra daug. Pasak A. Motekaitytės, dauguma praktikos vietų siūlomos didžiosiose Kauno gydymo įstaigose, todėl studentai dažniau susipažįsta būtent su didmiesčių sveikatos priežiūros sistema, tačiau mažiau informacijos sulaukiama apie regioninių ligoninių darbo specifiką.
Tarp poreikių ir lūkesčių
Diskusijų dėl privalomo jaunųjų gydytojų darbo regionuose gausu, tačiau suprantame, jog šioje ginčų arenoje išsiskiria dvi skirtingos perspektyvos. Iš vienos pusės valstybė stengiasi ir ieško būdų, kaip spręsti ilgus metus besitęsiančią specialistų trūkumo problemą mažesniuose miestuose ir rajonuose. Kita vertus, studentai, universitetų bendruomenės bei dalis politikų pabrėžia, kad vien įpareigojimų gali nepakakti – būtina kurti tokias darbo ir profesinio tobulėjimo sąlygas, kurios skatintų jaunus specialistus darbą regionuose rinktis savanoriškai.
Nors gydytojų skaičius Lietuvoje auga, statistika rodo, kad sistema vis dar susiduria su kartų kaitos ir nuolatinio amžiaus rotacijos trūkumo iššūkiais. Todėl pagrindinis klausimas išlieka ne tik kaip pritraukti specialistus į regionus, bet ir kaip juos ten išlaikyti ilgam laikui.
Sveikatos sistema priklausys ne vien nuo naujų įpareigojimų, bet ir nuo gebėjimo sukurti aplinką, kurioje jauni specialistai matytų galimybes augti, tobulėti ir kurti savo profesinę ateitį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė
Asociatyvi nuotr.
