Ar šiukšlinam nevienodai?
Tikiu Jūsų, spaudos darbuotojų, objektyvumu, todėl ir šį kartą tikiuosi Jūsų pagalbos. Šį kartą dėl buitinių atliekų išvežimo.
Savivaldybės taryba jau priėmė nutarimą dėl buitinių atliekų išvežimo kainos didinimo. Bet kodėl paslauga kaimo gyventojams įvertinta pigiau negu miesto? Ar šiukšlinam nevienodai? Juk mieste surinkti atliekas kainuoja daug mažiau negu kaime: juk mieste esam sugrūsti kaip silkės statinėje į savo 6 arų sklypelius ir surinkti mūsų konteinerius daug paprasčiau. Gi kaimo gyventojų, kurie dažnai gyvena atokiau vienas nuo kito, atliekų surinkimui ir degalų išdeginama daugiau, o transporto amortizacija, o ir žmonės daugiau laiko sugaišta, tai kodėl paslauga įvertinta pigiau? Gal taip yra dėl to, kad tiek Tarybos nariai, tiek kiti, nuo ko priklauso paslaugos kaina, gyvena kaimo vietovėse? Tegul miestiečiai sumoka už apsukresniuosius „kaimiečius“? Ar ne tokia išvada?
„Gargždų švara“, skaičiuodama savo išlaidas, galėtų paplanuoti, kad atliekų vežimas vykdomas ne visai protingai. Konteineriai skirtingų dydžių (talpų), o mokestis visiems vienodas. Ar būtina surinkėjams važiuoti kiekvieną savaitę, o ne dukart per mėnesį. Surinkėjas važiuotų ne 52 kartus per metus, o 26? Juk į įmonės išlaidas tai įtraukiama kaip būtinoji paslauga. Žinoma, daug paprasčiau už papildomą pakėlimą priskaičiuoti papildomus pinigėlius, negu koreguoti grafiką. Galų gale ne kiekvienas pensininkas susigaudo grafiko ir paslaugos vingrybėse, tai dėl šventos ramybės ir moka tiek, kiek priskaičiuota.
Tuo pačiu prašyčiau paaiškinti dėl atliekų išvežimo mokesčio Gargždų sodininkų bendrijose. Pirma – tą pačią kainą moka tiek Gargždų miesto sodininkų bendrijose, tiek aplink Gargždus esančiuose Kulių, Lyverių kaimuose sodų savininkai. Iš viso kodėl aš, turėdama sodą ir jame negyvendama, turiu mokėti „Gargždų švarai“ už paslaugą, kurios ji man nesuteikia? Gal tegu moka tik tie, kurie nuolat gyvena? Juk pinigai nė vienam nesimėto ant kelio, kad švaistytume bet kur ir bet kam?
Kai iškyla ginčytinų klausimų dėl paslaugų teikimo, visada ir visose institucijose remiamasi pirminiu dokumentu – sutartimi tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Gal dėl to, kad mes su „Gargždų švara“ nesam pasirašę jokių sutarčių, mus ir mulkina kaip aklus kačiukus, juk net savo teisėms apginti mes neturime jokio juridinio pagrindo.
Jei mano laišką skelbsite „Bangoje“, prašyčiau mano pavardės neskelbti.
KOMENTARAS
- VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas MARTINKUS:
– Vietinės rinkliavos dydis mieste ir kaime paskaičiuotas pagal komunalinių atliekų konteinerių aptarnavimo dažnį. Komunalinių atliekų konteinerių aptarnavimo dažnumą nustato Klaipėdos rajono savivaldybė atliekų tvarkymo taisyklėse. Kaimo vietovėje komunalinės atliekos renkamos kas antrą savaitę, mieste – kiekvieną savaitę. Atliekų rinkimų dažnius savivaldybės atitinkamose teritorijose reguliuoja higienos reikalavimais, turimų atliekų kiekiais. Aptarnavimų skaičius ir aptarnavimo maršrutai yra suderinami prieš skelbiant viešą atliekų vežėjų konkursą, kur yra pasirašoma sutartis 6 metams. Sutartis buvo pasirašyta 2016 m. Rengiant ir skelbiant naują vežėjų konkursą, bus atsižvelgta į aptarnavimo skaičių (nuo 4 kartų per mėnesį iki 2), kadangi pasiekėme rūšiavimo konteinerių išdalinimą visoje savivaldybės teritorijoje, padidinome stambių gabaritų aikštelių skaičių, praplėtėme priimamų atliekų rūšis ir kiekius. Taip pat numatoma atskira paslauga, surenkant žaliąsias atliekas konteineriais. Visos šios priemonės ves prie retesnio komunalinių atliekų surinkimo grafiko.
Už sodų paskirties objektus vietinė rinkliava paskaičiuota vienoda visose sodininkų bendrijose, nepriklausomai, ar sodininkų bendrija yra kaimo, ar miesto teritorijoje. Šias nekilnojamojo turto kategorijas nustato Aplinkos ministerija, o apmokestinimą įpareigoja Rinkliavos įstatymas.
Pateikiamas teisinis reglamentavimas
LR atliekų tvarkymo įstatymo 30′ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą LR aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 (2018-07-01 redakcija) „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ nurodytas nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas privalo mokėti nustatytą rinkliavą, sąrašas, kurio 18 eilutėje nurodyta, kad už sodo paskirties objektus privaloma mokėti rinkliavą.
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra nustatyta minėtame Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinka. Vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų.
