Ar užgesinsime mažųjų kaimų kultūros židinius?
Šiandien Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas „Dėl biudžetinės įstaigos Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialų skaičiaus ir jų išdėstymo nustatymo“, kuris skamba nekaltai… Tačiau po šiuo pavadinimu paslėptas rimtas sprendimas – uždaryti tris kaimo bibliotekas: Daukšaičių, Tilvikų ir Kalotės.
Tūlas gargždiškis gali ramiai pasakyti, kas čia tokio, kaimai mažėja, gyventojai sensta, kam išlaidauti. Tai tiesa, tačiau ar tikrai viską padarėme, kad tie kaimai nesitrauktų, kad į juos ateitų jauni arba pasiliktų gyventi ar sugrįžtų mokslus baigę to kaimo vaikai. Juk šiandien kaimo biblioteka – tai „langas į platųjį pasaulį“, taip teko girdėti viename renginyje kalbant apie interneto prieigos plėtros galimybes rajono bibliotekose.
Bibliotekų uždarymas – dar vienas žingsnis į Daukšaičių ir Tilvikų kaimų nykimą. Paskelbus šią žinią į mane kreipėsi Daukšaičių gyventoja: „Macijauskai, padaryk ką nors, kad bibliotekos neuždarytų.“ Nagrinėjant situaciją bei renkant duomenis iškilo daug įdomių dalykų. Pasirodo, Daukšaičių bibliotekai pritrūko 80 gyventojų, tada jau galima būtų steigti biblioteką pagal galiojančią tvarką, tačiau, kita vertus, toje tvarkoje juk nėra parašyta, kad esant mažiau kaip 700 gyventojų biblioteką reikia sunaikinti. Iniciatorių paprašiau paaiškinti, kur kaimo žmogus gaus knygą, kur žmonės galės susirinkti ir pabendrauti, kur paskaitys laikraščius ir žurnalus? Galų gale kur kaime, kuriame mobilusis interneto ryšys nėra kokybiškas, močiutė galės pasikalbėti su vaikais ar anūkais, dirbančiais užsienyje? Kur ta pati močiutė susimokės mokestį už elektrą ir kitas paslaugas, kai panaikinsime puikiai veikiančią interneto prieigą kaime. O kur dar renginiai su darželinukais, kaimo gyventojais, bendradarbiavimas rengiant kaimo šventes ir susibūrimus. Dar pamiršau paklausti, kur dings kaimo vaikai, po pamokų ateinantys į biblioteką ir prižiūrimi naršantys internete. Atsakymai pakibo ore.
Priežastis, dėl kurios neva uždaroma Tilvikų biblioteka, dar banalesnė: pastatas senas, jį suremontuoti bus brangu. Įdomu, ar tas pastatas paseno per vienus metus, ar tuo reikėjo rūpintis seniai? Kalbantis su Tilvikų gyventojais iškilo paprastas klausimas, kurį jie ir suformulavo: „Ar negalima kaip nors rasti galimybių, kad kaime išliktų bent koks kultūros taškas?“ Rasti galima, tačiau tam reikia ieškoti, bet ne tada, kai gyventojai prieštarauja bibliotekos uždarymui, o gerokai iki to sudarant tokio sprendimo strategiją, nusprendžiant, kad iki uždarysim, atsiras kita alternatyva. Žinoma, galime sakyti, kad Tilvikų gyventojai gali nuvažiuoti į Vėžaičius, kur yra puikus kultūros centras. Taip galima, tačiau ar visi gali tai padaryti, o ir ar nėra smagiau savo kaime, savo bendruomenėje? Ar tikrai nusprendėme, kad bibliotekos paslaugos niekam kaime nebereikalingos?
Kalotės kaimo bibliotekos likimas dar įdomesnis. Ne taip seniai buvo iškilęs klausimas dėl Slengių prisijungimo prie Klaipėdos miesto. Tad noriu mūsų politikų ir kultūrą kuruojančių vadovų paklausti, ar šis sprendimas nėra dar vienas žingsnis skatinant Kalotės gyventojus ieškoti teritorinio prieglobsčio Klaipėdoje? Juk kai viskas yra Klaipėdoje, tai ar verta turėti kokį nors ryšį su rajonu. Gal kaip tik reikėtų įtraukti gyvenvietės žmones į kultūrines veiklas, skatinti bendrystę.
Nerandu atsakymų į sau užduotus klausimus, tokius pat klausimus man uždavė ir Tilvikų bei Daukšaičių bendruomenių pirmininkai. Kas jiems atsakys? Nesuprantu, kodėl bibliotekų pertvarka prasideda nuo jų uždarymo.
Tikrai nenoriu būti tas kritikas, kuris nieko nesiūlo, todėl galvoju, kad išeičių yra:
1. Manau, galima mažesniuose kaimuose, bendradarbiaujant su veikiančiomis bendruomenėmis, sujungti kultūros centro ir bibliotekos paslaugas ar veiklą ir palikti veikiantį vienetą, kur gyventojai galėtų rasti tai, ko jiems reikia.
2. Gal mažosioms rajono gyvenvietėms, kur nėra filialų ir jų tikrai neįsteigsime, reikėtų gerai paskaičiavus bei išsiaiškinus visus pliusus ir minusus planuoti įsigyti „bibliomobilį“, kuris, sukomplektuotas nedideliu knygų fondu, interneto prieiga, galimybe užsisakyti knygą, galėtų pagal grafiką lankytis tokiose rajono gyvenvietėse ir ten teikti reikalingas paslaugas.
3. Reikia spręsti klausimą dėl kultūros židinių naujai besikuriančiose ir besiplėtojančiose gyvenvietėse.
Kreipiuosi į visus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius ir prašau gerai pagalvoti prieš balsuojant už bibliotekų uždarymą. Pirma reikia sukurti alternatyvą, o po to ardyti veikiančią struktūrą. Atminkime, kad atstovaujame žmonėms ir dirbame jiems, o ne tik biudžeto taupymui, o tas sutaupymas, beje, būtų labai nereikšmingas: uždarius Daukšaičių biblioteką bus sutaupyta 900 eurų per metus… O kiek prarasime?
P. S. Paklausęs, kodėl nebuvo tartasi su bendruomenėmis, gavau nepakartojamą atsakymą: „Vis tiek gyventojai nepritars“…
Vaclovas MACIJAUSKAS
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,
frakcijos „Bendra“ pirmininkas
