Ar verta turėti saulės elektrinę, kai valstybė keičia paramos sąlygas?

Iliustracija – pexels.com

Saulės elektrinės Lietuvoje – tai ne tik ekologinis sprendimas, bet ir būdas sumažinti elektros sąnaudas. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama – ar verta investuoti į saulės energetiką, kai valstybė nuolat keičia paramos sąlygas?

Nors pirmieji žingsniai link atsinaujinančios energetikos skatinimo buvo aiškūs – dažnos taisyklių ir finansinės paramos sistemos korekcijos gali kelti neapibrėžtumų. Ką apie tai sako naujausi duomenys ir statistika? Ar šiuo metu saulės elektrinių įrengimas vis dar išlieka pelningas ir prasmingas sprendimas?

Pasikeitė paramos sąlygos: kas naujo?

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuolat atnaujina saulės elektrinių paramos programas, kurios kinta priklausomai nuo biudžeto, valstybės prioritetų ir bendrųjų energetikos tikslų. Pavyzdžiui, 2023–2024 m. laikotarpiu paramos dydis buvo sumažintas, o kai kurios sąlygos tapo griežtesnės. 2023 metų pradžioje buvo pasiektas aukščiausias taškas – net 323 eurai už kiekvieną įrengtą kilovatą (kW) saulės elektrinės galios, tačiau šiemet paramos suma sumažėjo iki 250–300 eurų už kW priklausomai nuo konkrečios situacijos ir projektų tipo.

Nors APVA parama saulės elektrinėms vis dar egzistuoja ir dalis namų ūkių gali pasinaudoti finansinėmis lengvatomis – išlieka rizika, kad pakeitus taisykles ir finansavimo sąlygas – investicija į saulės elektrinę taps mažiau naudinga (ypač tiems, kurie jau planavo tam tikrą grąžą už savo lėša)s.

Statistika: saulės elektrinės populiarumas ir grąža

Nors paramos suma sumažėjo – statistika rodo, kad saulės elektrinės Lietuvoje vis dar išlieka populiarios. 2023 metais APVA paskirstė daugiau nei 100 mln. eurų paramos, o daugiau nei 10 000 saulės elektrinių buvo įrengta tiek privatiems, tiek juridiniams asmenims. Palyginti su 2020 m., kai buvo įrengta tik 2 500 saulės elektrinių – tai milžiniškas augimas.

Tačiau, kaip teigia ekspertai, net ir su paramos sumažėjimu – investicija į saulės elektrinę išlieka finansiškai naudingas sprendimas vidutinės trukmės laikotarpiu. Vidutinė saulės elektrinės kaina su paramos sumažinimu 2024 metais yra apie 5 500–6 500 eurų už 5 kW įrenginį. Apytikslė grąža už tokį įrenginį, kai vidutinės elektros kainos yra 0,16–0,18 eurų/kWh –gali būti pasiekta per 7–8 metus, o įprastai tokią elektrinę naudojant – per 20 metų jos gyvenimo trukmę atsipirkimas bus pilnai užbaigtas.

Keičiantis sąlygoms – išlieka tam tikros rizikos

Nors saulės elektrinės ilgainiui gali padėti sutaupyti nemažai pinigų – investicija vis tiek yra susijusi su tam tikra rizika. Dėl dažnų paramos sąlygų pokyčių – žmonės gali nepasiekti norimos grąžos arba būti priversti pritaikyti savo projektus pagal naujus reikalavimus.

Jeiguparama toliau mažės – daugeliui gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių arba mažinti įrenginių galią, o tai gali paveikti planuojamą elektros sutaupymą. Galiausiai, nors vidutinė grąža išlieka gera – ilgalaikis naudingumas priklauso nuo valstybės politikos ir elektros kainų rinkoje. Jei elektros kaina per artimiausius metus smarkiai sumažės arba atsiras naujų reguliacijų, kurie padidins saulės energijos įrenginių išlaidas – grąža gali būti mažesnė.

Kodėl verta investuoti į saulės elektrinę?

Nepaisant kintančių sąlygų, yra kelios priežastys, kodėl saulės elektrinė vis dar išlieka dėmesio verta investicija.

Pirmiausia, Lietuva nuolat siekia sumažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, o saulės energija yra vienas iš pagrindinių būdų to pasiekti. Investicija į saulės elektrinę prisideda prie šio tikslo ir padeda užtikrinti šalies energetinį saugumą.

Nepaisant paramos sumažėjimo – elektros kainos Lietuvoje ir Europoje toliau auga. 2023 metų pabaigoje vidutinė elektros kaina rinkoje pasiekė apie 0,18–0,20 eurų už kWh. ir prognozuojama, kad ji kils ateityje. Tokia situacija daro saulės elektrines dar patrauklesnėmis kaip ilgalaikės investicijos.

Galiausiai, saulės energijos naudojimas prisideda prie mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl yra naudingas ne tik ekonomiškai, bet ir aplinkosauginiu požiūriu.

Užsak.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content