Aštuoni kultūros ir meno stipendininkai stiprina Klaipėdos rajono kultūrinį identitetą

Gargžduose, Turgaus gatvėje, pilki garažų fasadai šį rudenį virsta milžiniška drobe, kurioje žinomas tapytojas, neofreskų (muralų) kūrėjas Tadas Vincaitis, pasitelkęs ne tik dažus, bet ir specialius išmaniuosius akinius, ant pastatų sienų prikelia svarbiausius Gargždų praeities ir dabarties puslapius. Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros ir meno stipendija padeda gimti projektui „Miesto sluoksniai: Gargždų istorijos“ ir žada tapti nauju kultūriniu miesto fenomenu, priversiančiu stabtelėti kiekvieną praeivį.

Ant garažo sienų – miesto sluoksniai
Žvarboką antradienio popietę „Bangos“ kalbintas T. Vincaitis yra vienas iš aštuonių kūrėjų, kuriems paskirtos Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros ir meno stipendijos. Jomis siekiama skatinti profesionalią kūrybą, stiprinti Klaipėdos rajono kultūrinį identitetą ir prisidėti prie kultūros sklaidos bei prieinamumo visuomenei.
Kai Turgaus gatvėje susitikome prie garažų sienos, Tadas ką tik buvo pabendravęs su Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnais. Mat susirūpinęs miestietis policiją informavo, kad esą kažkas miesto viduryje teplioja sienas. Menininkas sako suprantąs policijos pareigas, bet nesą malonu teisintis, įrodinėti, kad dirbi legaliai Gargždų miesto kultūros vardan.
Architektūros ir interjero dekoruotojo studijas baigęs kaunietis T. Vincaitis Gargžduose kuria jau ne pirmą kartą: tapė Gargždų sporto centro, J. Lankučio viešosios bibliotekos sienas ir kt. Tadas sako, kad apsispręsti dėl meno kūrinio koncepcijos ant garažų sienų nebuvo lengva: mat patys garažai kažkada yra iškilę pelkių vietoje. Tad teritorija neturi kokios nors įdomios istorijos. Paieškojęs informacijos apie Gargždus internete, pasikalbėjęs su keliais miestiečiais, nutaręs kūrinyje pavaizduoti esminius miesto simbolius, suprantamus kiekvienam gargždiškiui. Taigi ant garažų sienų atgis buvęs pasienis, knygnešių kelias, legendinis Gargždų futbolas, miesto herbas ir kt. „Pagalvojau, jog tebus tai gana tradicinis kūrinys, suprantamas kiekvienam. Galima, žinoma, siekti aukštesnių, drastiškesnių meninių išraiškų, tačiau šįkart mano tikslas nėra šokiruoti, o tiesiog atspindėti tai, kas yra svarbu šiam miestui“, – „Bangai“ kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės kultūros ir meno stipendininkas T. Vincaitis, kūryboje naudojantis ir modernias technologijas – specialius išmaniuosius akinius.
Pasak menininko, muralų tapytojai visame pasaulyje intensyviai taiko technologijas, tai padeda optimizuoti darbą, ypač galvoje turint terminus. „Planuoju kūrinį ant garažų sienų baigti iki gruodžio. Tikiuosi palankaus lapkričio“, – vylėsi T. Vincaitis. Paklaustas, ar negaila, kad piešinys po kurio laiko bus sunaikintas, nes planuojama dėl miesto strateginių tikslų po kelerių metų garažus nugriauti, Tadas atsakė, kad neprisiriša prie kūrinių amžiams: juos sukuria, įsikelia nuotraukas į savo galeriją ir atsiriboja. „Kai kurie menininkai dėl to jaudinasi, bet, manau, tai perteklinis dejavimas dėl kūrinio gyvasties. Jau nemažai mano kūrinių yra sunaikinti dėl nuolat vykstančių permainų, pastatų paskirties keitimo, jų sunykimo. Man patinka pats procesas, tai, ką kuriu čia ir dabar. Kūrybos akimirkomis atsipalaiduoju, gyvenu vien ta akimirka“, – atskleidė T. Vincaitis.
Iniciatyva – pirmą kartą
Pirmą kartą Klaipėdos rajono savivaldybė, pritarus rajono Tarybai, šiais metais paskirstė Savivaldybės kultūros ir meno stipendijas. Specialiai sudaryta komisija jas konkurso būdu skyrė aštuoniems kūrėjams, kurie šiuo metu įgyvendina įvairius projektus – nuo knygų vertimų ir grafinių novelių iki dokumentinių filmų, skulptūrų bei viešojo meno iniciatyvų. Kiekvienam kūrėjui stipendijos bus mokamos pusę metų, iš viso iš Savivaldybės biudžeto 8 stipendijoms – 46 700 eurų.
„Kultūros ir meno stipendijų tikslas – skatinti profesionalią kūrybą, stiprinti Klaipėdos rajono kultūrinį identitetą ir prisidėti prie kultūros sklaidos bei prieinamumo visuomenei. Didžioji dalis šių metų projektų vienaip ar kitaip susiję su Klaipėdos krašto istorija, Mažosios Lietuvos kultūriniu paveldu ir vietos tapatybės puoselėjimu. Pastaruoju metu kalbėjomės su visais kūrėjais, stipendininkais apie projektų tarpinius rezultatus. Savo kūrinius jie turėtų baigti šių metų pabaigoje“, – „Bangai“ sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė.
Kaip jau minėjome, vienas iš aštuonių stipendininkų, menininkas T. Vincaitis kuria didelio formato sienų tapybos kūrinį Gargždų Turgaus gatvės garažų teritorijoje. Jo projektas išsiskiria tuo, kad meno kūrinys gimsta ne uždarose erdvėse, o tiesiog miesto centre, kur jį kasdien mato praeiviai, nevengiantys akis į akį bendrauti su kūrėju. Tikimasi, kad Tado kūrinys ne tik atgaivins viešąją erdvę, bet ir taps nauju kultūriniu traukos tašku bei svarbia Gargždų kūrybinio identiteto dalimi.
Meno kūrinių įvairovė
Kitas stipendininkas leidėjas Antanas Stanevičius stipendiją skiria vokiečių rašytojo Ernsto Vicherto kūrinių vertimui į lietuvių kalbą. Leidinyje bus publikuoti keturi iki šiol mažai Lietuvos skaitytojams žinomi pasakojimai, kuriuose atsiskleidžia XIX amžiaus lietuvininkų gyvenimas, jų papročiai, santykiai ir kasdienybė. Knyga ne tik papildys lietuvių kalba prieinamos Mažosios Lietuvos literatūros lauką, bet ir taps vertingu pažintiniu šaltiniu besidomintiems regiono istorija.
Skulptorius Lukas Šiupšinskas įgyvendina projektą „Šokio mūza“ – Gargždų kultūros centre planuoja įrengti šokio mūzos Terpsichorės skulptūrą. Ji taps pirmuoju ilgalaikės iniciatyvos „9 MŪZOS“ etapu. Ateityje planuojama sukurti devynių mūzų skulptūrų maršrutą, kuris formuotų savitą kultūrinį traukos objektą Gargžduose ir stiprintų miesto, kaip kūrybiškos ir kultūrai atviros vietos, įvaizdį.
Kūrėjas Donatas Bielkauskas kuria dokumentinį filmą ir fotografijų parodą apie rašytoją, pedagogę ir visuomenininkę priekuliškę Editą Kurpreikštytę-Barauskienę. Projekte naudojama archyvinė medžiaga, fotografijos, originali muzika ir vaizdo pasakojimai. Tai bus ne tik vienos ryškiausių Klaipėdos krašto kultūros asmenybių portretas, bet ir pasakojimas apie Mažosios Lietuvos istorijos, atminties bei tapatybės išsaugojimą.
Iliustratorė Viktorija Dambrauskaitė iliustruoja komikso žanru paremtą grafinę novelę apie Klaipėdos rajono vietoves. Kūrinio pagrindu tampa vietos istorijos, legendos, sakmės ir mitologiniai pasakojimai. Šiuolaikiška vizualine forma perteiktas regiono paveldas turėtų sudominti tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius, o pati novelė taps nauju būdu pažinti Klaipėdos rajoną ir jo kultūrinį savitumą.
Grafinės novelės žanrą pasirinko ir Evelina Simanavičiūtė. Jos projektas „Su(kur)kim mitą“ kvies pažvelgti į Klaipėdos rajono istoriją, kraštovaizdį ir legendas per meninę interpretaciją. Autorė siekia šiuolaikiškai pristatyti regiono paveldą bei paskatinti platesnį susidomėjimą vietos istorijomis ir mitologija.
Fotomenininkas Darius Vaičekauskas rengia parodą „Žuvelės ir kiti Marių žvėrys“, kurioje susijungs fotografija, skulptūra, piešinys ir tekstas. Menininkas interpretuoja Pamario krašto mitus, legendas ir archetipus, kurdamas fantastinį pasaulį, kuriame susipina realybė ir vaizduotė. Projektas skatins pažvelgti į krašto istoriją ir kultūrą netikėtu, šiuolaikinio meno kalba perteiktu kampu. Autoriui, kilusiam iš Gargždų, šis projektas yra svarbi galimybė meninėmis priemonėmis įprasminti gimtąjį kraštą ir dalintis jo istorijomis su vietos bendruomene.
Menininkas Valentinas Charitonovas įgyvendina tarpdisciplininį projektą „Naktelės žiedai“, jungiantį dokumentinį kiną, muziką ir scenos menus. Projekte bus nagrinėjamos jaunų žmonių emocinės būsenos, traumos ir emocinės pagalbos poreikis. Kuriant filmą, kurį sudarys trys atskiros istorijos, bus pasitelkiami šiuolaikinio šokio, pantomimos ir performanso elementai, o į kūrybinį procesą aktyviai įsitrauks vietos jaunimas. Iš viso naujos stipendijos paskirtos aštuoniems kūrėjams, kurie įgyvendins įvairias menines iniciatyvas – nuo knygų vertimų ir grafinių novelių iki dokumentinių filmų, skulptūrų bei viešojo meno projektų.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas