Atnaujintas Kalniškės grožis
Kas vyksta Kalniškės piliakalnyje – sveiku protu nesuvokiama. Viršukalnėje, šlaituose ir prieigose virto šimtamečiai ąžuolai, skroblai, uosiai, liepos. O su jais žemėn krito didelių ir mažų, puošnių paukščių paukštelių jau po žiemos suremontuoti ir iš naujo suręsti lizdai ir lizdeliai…
Laimei, barbarai paukščių čia kol kas neišnaikino. Jie mojuoja sparnais ir suka ratus virš atsiradusios dykvietės – plikalnio, kiti straksi suglaudę plunksneles lyg kažko ieškodami sudarkytų medžių šakų krūvose. Tik jų čirškėjimas ir giesmės kažkokios keistos, trūkčiojančios, nė iš tolo neprimenančios atkutusio pavasarinio gamtos džiugesio. Išvydęs sumaitotą tūkstantmečius gamtos kurtą ir puoselėtą grožį krūpteli. Kodėl? Kas?
Šių metų balandžio 4 d. „Bangos“ numeryje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė visus neišmanėlius nuramino paaiškinusi, kad ši teritorija ne niokojama, o profesionaliai įgyvendinamas projektas. Suprask – nepajudinamas ir nediskutuotinas. O būta gerų minčių: sutvarkyti piliakalnį, išvalyti vėjovartas, sausuolius, menkaverčius krūmokšnius, surinkti krūvas šiukšlių, įrengti laužavietę, laiptus į kalną, kelią, transporto stovėjimo aikštelę… Deja, visa tai tik maskuotė barbariškiems biurokratų ir šiaip keistuolių tikslams, nežinia kieno naudai siekti. Tiesos apie šį projektą iš anksto, matyt, niekas žmonėms nedrįso pasakyti.
Pasirodo, ši teritorija suniokota pagal Europos Sąjungos instrukcijas, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja mandagiai paaiškino, kad projektinę dokumentaciją parengė ir suderino VšĮ kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos. (Pajėgos – būtent taip ir vadinasi). Projekto vadovė – R. Vaitekonytė. O šių darbų užsakovas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Tai jie, išmintingieji. Tauta turi žinoti savo didvyrius. Ir dar – nenustebkite. Šis kaimo atnaujinimo ir plėtros procesas Kalniškėje apmokamas iš Europos Sąjungos ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigėliai. Pirmą kartą po pastaraisiais šimtmečiais ošusio, anot biurokratų, po nuniokojimo piliakalnis bus pritaikytas viešosioms reikmėms. Geras biurokratinis terminas, tiesa? Kokią istorinę šlovę atvers nemokšų išnaikinti šimtamečiai ąžuolai XXI amžiuje, kai aplinkui skurdas, bedarbystė. Dabar gal vargšui apnuogintam kalneliui labiau tiks naujas vardas, pavyzdžiui, plikalnis. Kas gali argumentuotai įtikinti, kad protingai, pagal neišvengiamą būtinybę panaudoti pinigai? O gal už tokios aferos lengva juos ir kitur nutekinti?
Žiūri, klausaisi – nėra kaltų: viską sumanė, suprojektavo specialistai. Kažkokie antžmogiai… Bet ar jie turi bent menkiausią gyvenimo suvokimą, ar tik jų protas retkarčiais suveikia viena kryptimi – kur pakvimpa pinigais? O žmonių išmintis dar sako, kad tokie dėl pinigų tėvą ir motiną užmuštų. O čia tik ąžuolai…
Tokių projektuotojų projektų-šedevrų ne vieną gali Gargžduose pamatyti. Žinoma, keisčiausia ir apgailėtina, kad menko profesinio išprusimo, skurdaus intelekto, bukumu pasižyminčių sumanytojų ir projektuotojų užmačioms – kūryba nepavadinsi – nepasipriešino ir visišką neįgalumą parodė Klaipėdos rajono savivaldybė, administracija, gamtos sergėtojai.
Nenorom pradedi suvokti, jog tokie projektai sukurpiami patyliukais kabinetuose. Viešai svarstyti, diskutuoti, rasti optimaliai protingiausią sprendimą jau neberūpi. Praėjo tie laikai. O piliakalnis juk ne vien rajono biurokratų nuosavybė – visos Lietuvos. Nereikia nusiminti – biurokratai visada absurdiškiems savo veiksmams randa šimtus pateisinimų. Nebus išimčių ir dabar.
Žvelgi į lietuviams širdį veriantį vaizdą ir norom nenorom prisimeni rašytojo V. Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“. Skubėkit, žmonės, savo akimis pamatyti buvusį unikalaus žalios gamtos grožio kampelį Kalniškėje, dabar jau plikalnį, ir įvertinkite atnaujintą kaimo plėtros grožį. Kol kas nemokamai…
Stanislovas STONČIUS
