Atstatyti Minijos pylą – neįmanoma misija?
Minijos upės užtvanka, gargždiškių vadinama pyla, prieš daug metų buvo nugriauta, nes žuvys, plaukiančios neršti, negalėdavo įveikti užtvankos. Dabar prie užtvankos likučių dažniau susiburia saulėgrąžas gliaudantys paaugliai nei žvejai. Pasigirsta kalbų, jog pylą reikia atstatyti. Tačiau Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis tvirtina, kad tai neįmanoma.
Pažadas liko popieriuose
Į „Bangos“ redakciją kreipęsis gargždiškis Zenonas Jonikas atsiuntė dar 2003 m. rašytą oficialų raštą, kuriame tuometis Administracijos direktorius Kęstutis Cirtautas pranešė, jog rengiamame Klaipėdos rajono strateginiame 2004–2008 m. plėtros plane planuojama numatyti rekonstruoti Gargždų užtvanką. Dabar gargždiškis piktinasi, kad šis planas liko neįgyvendintas. Anot jo, užtvanka tikrai nebuvo kliūtis žuvims migruoti, tai esą gali patvirtinti seni žvejai.
Sportinės žūklės klubo „Pyla“ pirmininkas Martynas Baranauskas patikino, kad atstatyti „Pylą“ būtų naudinga. „Žuvų migracijai ji netrukdė. O didžiausias pliusas, kad vasaromis užtvanka palaikydavo vandens lygį Minijos aukštupyje“, – kalbėjo žvejys, kuris vadovauja ir bendrovei, pavadinimu „Minijos pyla“, vykdo prekybą žūklės reikmenimis.
Vyr. ekologas E. Paplauskis akcentavo, kad Minijos upė yra ES „Natura 2000“ upė, ichtiologinis draustinis: „Ji ypač vertinga lašišinėmis nerštavietėmis, baidarių turizmu. Minijos upė yra įtraukta į vertingiausių upių sąrašą, ant jų statyti užtvankas yra draudžiama.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas pastebėjo, kad užtvankos atstatymo idėją kelia vietiniai gyventojai, mėgėjiškos žūklės klubai. Jų nuomone, atstačius užtvanką Minijos upėje ties Gargždais būtų didesni gyliai, padidėtų žuvų biomasė. Tačiau tokius argumentus Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas E. Paplauskis pavadino kliedesiais, nepagrįstais mokslu.
Minija – vertingiausiųjų sąraše
Klaipėdos rajono savivaldybė kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą Vilniuje, prašydama išaiškinti, ar atsirado galimybės aplinkosauginiu požiūriu atnaujinti Minijos pylos atstatymo darbus. Tačiau kol kas, kaip patikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Feliksas Žemgulys, jokio atsakymo negavo.
Vyr. ekologas E. Paplauskis akcentavo, kad Minijos upė yra ES „Natura 2000“ upė, ichtiologinis draustinis. „Ji ypač vertinga lašišinėmis nerštavietėmis, baidarių turizmu. Minija yra įtraukta į vertingiausių upių sąrašą, ant jų statyti užtvankas yra draudžiama. Jei to nebūtų paisoma, nueitume iki teismų Briuselyje, grėstų milijoninės baudos“, – teigė E. Paplauskis. Tad būtų galima diskutuoti nebent apie tiltą per upę, bet ne užtvanką.
F. Žemgulys „Bangos“ korespondentei atvirai sakė, kad kol kas jokių parengtų projektų dėl užtvankos atstatymo nėra. Nors minėtame 2003 m. rašte buvo informuojama, kad 1993–1994 m. Šilutės vandens ūkio projektavimo institutas atliko užtvankos tyrinėjimo darbus ir parengė rekonstrukcijos bei techninio ekonominio pagrindimo projektą su sąmatomis ir brėžiniais. Tačiau, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiojo specialisto F. Žemgulio, UAB „Šilutės hidroprojektas“ (buvęs Šilutės vandens ūkio projektavimo institutas) savo archyve tokio projekto nebeturi.
- Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis CIRTAUTAS: „Išties tais 2003 m. dirbome dėl užtvankos atstatymo, buvo pradėtas rengti projektas, tačiau mus sustabdė aplinkosaugininkai. Mano nuomone, būtų gražu atstatyti užtvanką bent iki pirminio lygio, kokia ji buvo. Tačiau, žinoma, labai svarbu, kad ji netrukdytų žuvims migruoti. Tai reikia išspręsti, yra įvairių galimų sprendimų. Užtvanka pakeltų ir vandens lygį atitinkamose vietose. Būtų patenkinti ir žvejai, ir gyventojai. Visgi jokia savivalė šioje vietoje negalima. Kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą ir laukiame atsakymo.“
