Atverkime horizontus nerūkantiesiems

Užvakar Savivaldybės taryba patvirtino dar tris nerūkymo zonas rajone – prie karjerų tvenkinių Dovilų seniūnijoje. Tai yra mėgstama gargždiškių poilsio vieta. Iš viso rajone dabar bus 10 viešųjų nerūkymo zonų. Šiomis tabako vartojimo prevencijos priemonėmis Klaipėdos rajonas yra vienas iš pažangiausių šalyje. Mažėjanti tolerancija tabako rūkymui bei nuolatinės kalbos apie jo žalą jau duoda apčiuopiamus rezultatus – rūkalių mažėja.

„Ateityje numatome plėsti nerūkymo zonas, nes akivaizdu, jog tai drausmina rūkalius, ypač poilsio vietose, paplūdimiuose“, – sakė Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė. Keičiasi laikai, keičiasi ir įpročiai

Populiariame amerikiečių televizijos seriale „Reklamos vilkai“ („Mad Men“), vaizduojančiame beprotišką Niujorko reklamos profesionalų gyvenimą prieš 50 metų, taip pat beprotiškai rūkoma. Anuomet visuomenės nestebino, jog savo kabinete kartu su pacientu rūko gydytojas ar darbuotojos poliklinikos registratūroje. Rūkė visi ir visur. Šiandien mus tokie vaizdai realybėje šokiruotų. Beje, viena iš pagrindinių filmo veikėjų miršta nuo plaučių vėžio. Kaip atrodysime mes po 50 metų su dabartiniais tabako rūkymo įpročiais? Gal ateityje atrodys keistos kai kurių mūsų politikų mintys, kad paplūdimyje, kur draudžiama rūkyti, būtinai reikia įrengti kartu ir vietą parūkymui. Juk oras vis vien bus užterštas dūmais, tad kokia prasmė brėžti nerūkymo zoną. Bet užtat būsime visiems vienodai geri.

„Kažkada juk kavinėse buvo leidžiama rūkyti. Kai uždraudė, žmonės iš pradžių pyko, o vėliau džiaugėsi tuo sprendimu net kiečiausi rūkaliai. Uždrausti rūkyti prie karjerų tvenkinių pasiūlė patys doviliškiai. Smagu, kad tokios iniciatyvos kyla iš vietos bendruomenių. Nerūkymo zonas kuriame ne dėl to, kad jas kas nors turėtų nuolat kontroliuoti. Šiuo sprendimu parodome socialiai atsakingą požiūrį į rajono gyventojų sveikatą. Ateityje numatome plėsti nerūkymo zonas, nes akivaizdu, jog tai drausmina rūkalius, ypač poilsio vietose, paplūdimiuose“, – sakė Savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė.

Rūko ir serga dažniau

Medikai teigia, jog tabako rūkymas – tai labiausiai paplitusi priklausomybės liga, kuri pasireiškia psichikos ir elgesio sutrikimais (ūminės intoksikacijos, priklausomybės sindromas, abstinencijos būklė, psichozinis sutrikimas).

Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas išlieka vienu didžiausiu rizikos veiksniu susirgti onkologinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis. Tabako rūkymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių priešlaikinį mirtingumą. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus (35–69 m.) rūkalių mirtingumas yra 3 kartus didesnis nei nerūkančiųjų. Moksliškai įrodyta, kad pusė pradėjusiųjų rūkyti paauglystėje ir vėliau neatsisakiusių šio žalingo įpročio mirs nuo rūkymo sukeltų ligų, ketvirtadalis rūkančiųjų mirs sulaukę vidutinio amžiaus.

Per 20 metų rūkančių žmonių dalis Lietuvoje labai kito: 1994 m. kasdien rūkė 44 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, 2000 m. pasiekė piką (vyrai – 52 proc., moterys – 16 proc.) ir sumažėjo iki 33 proc. vyrų ir 12 proc. moterų 2014 m.

Pasak L. Kaveckienės, vertinant Lietuvos gyventojų tabako vartojimo įpročius, pastebimi šie netolygumai: visų pirma tarp vyrų ir moterų. Vyrų rūko 3 kartus daugiau nei moterų, todėl jie ir trumpiau gyvena. Skiriasi įvairaus išsilavinimo žmonių įpročiai: turintys aukštesnį išsilavinimą rūko rečiau, rūko geresnės kokybės rūkalus. Pasyvus rūkymas labiau paplitęs tarp žemesnio išsilavinimo žmonių (rūko kambaryje, esant vaikams ir pan.).

Tabako „vergų“ mažėja

Rajono visuomenės sveikatos biuras 2007, 2011 ir 2014 m. atliko tris 18–64 m. amžiaus suaugusiųjų gyventojų gyvensenos ir sveikatos tyrimus. Dėl rūkymo atlikti tyrimai parodė, jog 2014 m. kasdien ir kartais rūkė 48 proc. gyventojų, nors 2011 m. tokių buvo net 20 proc. daugiau. Rūkančių vyrų yra daugiau negu moterų (2014 m. – 60 ir 38,1 proc.).

Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos L. Kaveckienės teigimu, akivaizdu tai, kad vis daugiau rajono gyventojų meta rūkyti. Smagu konstatuoti, jog kasdien rūkančių asmenų dalis sumažėjo nuo 31,7 proc. 2007 m. iki 11 proc. 2014 m. Klaipėdos rajonas tabako vartojimo intensyvumu vos ne dvigubai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio. Pavyzdžiui, 2014 m. kasdien rūkė 16,7 proc. vyrų (Lietuvoje – 33 proc.) ir 6,4 moterų (Lietuvoje 12 proc.). Tokiais rodikliais reikia tik džiaugtis. Arba dar vienas itin ryškus pavyzdys, jog žmonės nori gyventi sveikai: 2011 m. net 73,4 proc. apklaustųjų sakė net nemėginę mesti rūkyti, o štai 2014 m. tokių nemėginusių atsikratyti šio žalingo įpročio jau buvo tik 9,3 proc. „Tai ryškus šuolis. Akivaizdu, kad žmonės realiai ima suvokti tabako daromą žalą ne tik savo sveikatai, bet ir kišenei. Manau, ta intensyvi informacinė kampanija, nukreipta prieš tabako vartojimą, padarė savo – lašas po lašo ir akmenį pratašo. Ir vaikus turime mokyti nerūkyti ne vien tik moralais, bet ir asmeniniu pavyzdžiu bei netolerancija rūkymui viešose vietose“, – sakė L. Kaveckienė.

Dūmą labiau pamėgę bedarbiai

Visuomenės sveikatos specialistų surinkti duomenys yra išsamiai išanalizuoti pagal rūkančiųjų išsilavinimą, lytį, gyvenamąją vietą, darbą ir net šeimyninę padėtį. Daugiausia rūko pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turintys žmonės, ir jų daugėja (2014 m. rūkė net 71,2 proc.), mažiausiai – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys – 36,6 proc. Palyginti su 2011 m., 2014 m. sumažėjo vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių rūkančiųjų dalis. 2007 ir 2011 m. daugiausia rūkė nevedę asmenys, tačiau, 2014 m. tyrimo duomenimis, daugiausia rūkė išsiskyrę gyventojai ir našliai (53,3 proc.). Daugiausia rūko nedirbantys asmenys, įskaitant studentus, namų šeimininkes, pensininkus (2014 m. sudarė 53 proc.), mažiausiai rūko sėdimą darbą dirbantys gyventojai (2014 m. sudarė 29,1 proc.). Mesti rūkyti norėtų daugiau kaimo gyventojai (43 proc.) ir daugiau vyrai (51,7 proc.). Taip pat žalingo įpročio norėtų dažniau atsisakyti susituokusios poros (50,7 proc.), o mažiausiai norėtų – išsiskyrę asmenys (19,5 proc.). Mesti rūkyti daugiau norėtų pradinį išsilavinimą turintys rajono gyventojai, antroje vietoje – aukštąjį. Dūmo atsisakyti labiau nusiteikę jauni žmonės iki 25 m. amžiaus ir vyresni nei 55 m. asmenys. Įdomu tai, kad labiausiai dėl žalos sveikatai nerimauja daugiausia rūkantys kaimo gyventojai vyrai, gyvenantys poroje, našliai, pradinį išsilavinimą turintys asmenys. „Pažymėtina, jog šis rodiklis padidėjo net tris kartus. Galima daryti prielaidą, kad prevencinės priemonės iš tiesų pasiekia žmones“, – sakė L. Kaveckienė.

Stiprins prevenciją

Vyriausiosios Klaipėdos rajono savivaldybės gydytojos L. Kaveckienės teigimu, apsauga nuo pasyvaus rūkymo galėtų apimti visas įmanomas nerūkančių žmonių buvimo vietas. Ir turėtų būti vadovaujamasi pagrindiniu principu, kad joks nerūkantis žmogus neturėtų būti verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta darbinėje, ar privačioje aplinkoje. Tad rajone ir toliau numatoma steigti nerūkymo zonas, kurios mažina rūkymo, kaip reiškinio, socialinį patrauklumą, skatina atsisakyti rūkyti, turi auklėjamąjį poveikį vaikams. Taip pat, pasak L. Kaveckienės, būtina taikyti griežtesnę prekybos kontrolę: reguliuoti prekybos vietų tankį, vartoti prevencinę priemonę „slaptas pirkėjas“. Rajone viena tabako gaminių pardavimo licencija tenka 242 gyventojams, Lietuvoje – 169, o štai Švedijoje – net 600 gyventojams. Taip pat būtina ir toliau didinti vietos bendruomenių aktyvumą dėl tabako rūkymo prevencijos, taikyti atrankinės patikros ir trumpąsias konsultacijas, t. y. parengti šiai veiklai sveikatos priežiūros darbuotojus ir užtikrinti, kad šios priemonės būtų realiai taikomos kiekvienam rūkančiajam. Beje, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vos prieš savaitę sukūrė pirmąją specialią interneto svetainę nerukysiu.lt, Joje bus galima rasti patarimų, kaip mesti rūkyti, kodėl verta mesti, kur gauti pagalbą norintiesiems atsisakyti šio sveikatą griaunančio įpročio.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių