Aurelijus Liškauskas: „Klaipėdoje statomi „Kaktusai“ – didžiulis mūsų baleto trupės įvertinimas“
Kovo 17, 18 ir 31 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pakvies į dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) choreografinės kompozicijos „Kaktusai“ bus pristatyti ir Roberto Bondaros (Lenkija) kūriniai „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“. Apie stebuklui prilygstantį pastatymą pajūryje pasakoja KVMT vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas.
Kaip muzikinio teatro gerbėjai sutiko žinią, kad Klaipėdoje statomi visame pasaulyje laukiami „Kaktusai“?
Žinią, kad „Kaktusai“ statomi Klaipėdoje, baleto pasaulis ir publika palydi didžiule nuostaba. Tai didžiulis įvertinimas KVMT teatro baleto trupei, apvainikuojantis daugiau nei trejų metų nuoširdų darbą. Juk 2018 metais mūsų baleto trupėje buvo likę vos šeši baleto artistai, tad ją reikėjo kone atkurti, naujus žmones paruošti darbui scenoje, „įvesti“ į repertuarinius spektaklius, parengti premjeroms, užsiauginti naujus pagrindinių partijų atlikėjus. Šiandien mes esame jauna, perspektyvi, veržli daugiau nei dvidešimtį baleto artistų vienijanti baleto trupė, kuri nuolat dirba su choreografijos grandais. Tarkim, choreografo Alexanderio Ekmano asistentė Ana-Maria Lucaciu pas mus atvyko tiesiai iš Paryžiaus teatro bei rinkosi iš dviejų galimybių, kur statyti „Kaktusus“ – Berlyne ar Klaipėdoje.
Įdomu, kodėl ji pasirinko Klaipėdą?
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, šiuo metu įdomi pasauliui, nes aktyviai reiškiasi įvairiose srityse. Baleto pasaulis domisi ir mato, kad per pastaruosius kelerius metus Klaipėdoje buvo pastatyti tokie išskirtiniai šokio spektakliai kaip Roberto Bondaros „Faustas“, Edwardo Clugo „Stabat Mater“ / “Šventasis pavasaris“. Taip mes tampame įdomūs ir kitiems kūrėjams. Tokia maža KVMT baleto trupė su didžiuliais užmojais kartais stebina labiau nei didieji profesionalūs teatrai, nes garsiausiose pasaulio scenose tai – kasdienybė. Atvykstantiems choreografijos grandams Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tampa iššūkiu. O labiausiai džiaugiuosi tuo, kad tie iššūkiai iki šiol juos maloniai nustebina! KVMT baleto trupė, belaukdama naujo teatro pastato, nenuobodžiauja bei sparčiai stiebiasi į viršų. Tai labai džiugu.
Kaip KVMT baleto trupę įvertino choreografo A. Ekmano asistentė A. M. Lucaciu, daug keliaujanti po pasaulį bei dirbanti su baleto pasaulio talentingiausiais?
Choreografė „Kaktusus“ pastatė daug greičiau, nei tikėjosi, ir išvyko kurti naujų spektaklių. Tai parodė, kad muzikinio teatro baleto trupė yra puikios formos. Nesame blogesni už Vokietijos ar Lenkijos panašaus dydžio miestų baleto trupes. Mūsų baleto trupės stiprybė ta, kad visi yra jauni ir degantys noru šokti, kurti, įsiklausyti, t. y. nesame susireikšminę (juokiasi).
Naujo choreografo ir baleto trupės susitikimas visada svarbus bei apipintas daugybės aplinkybių, emocijų: choreografas jaudinasi, kaip bus priimtas, nežino, kokia atmosfera kolektyve, kaip pavyks surasti kontaktą, analogiškai tai svarbu ir baleto artistams. Džiugu, kad choreografo A. Ekmano asistentė A.-M. Lucaciu iš Klaipėdos išvyko puikios nuotaikos ir net pasvarstė, kad mielai kada nors grįžtų pas mus kurti savo choreografijos. Taip anksčiau įvyko ir su Gajumi Žmavcu, kuris pirmą kartą Klaipėdoje dirbo kaip E. Clugo asistentas elinge statant šokio spektaklių diptiką, vėliau grįžo pas mus ir tapo vienos iš šokio triptiko „Dona Kichotė“ dalių kūrėju. Šis choreografas atvyko pas mus be iš ankstinio nusistatymo, specialių sąlygų, tiesiog, su didžiuliu noru kurti.
Ar stebint choreografo asistentės A.-M. Lucaciu vedamas „Kaktusų“ repeticijas stebino jos ypač draugiškas, betarpiškas bendravimas su baleto trupe.
Bendravome labai betarpiškai: tai patvirtino taisyklę, kad kuo iškilesni kūrėjai,tuo jie paprastesni. Kolektyvui tai labai svarbu ir net naudinga, nes žinios įsisavinamos dar geriau bei rezultatai būna dar aukštesni. Juk bendradarbiaujant su vis naujais choreografais kolektyvo nariai bręsta ne tik kaip profesionalai, bet ir kaip asmenybės. Džiaugiamės iš plačiojo pasaulio atvykstančiais kūrėjais, kurie neturi jokių pašalinių minčių, pozos. Su jais lengva ir paprasta dirbti, nors KVMT šiuo metu neturi net nuosavos repeticijų salės. Labai dėkingi, kad Klaipėdos universitetas, nors ir rekonstruojamas, leidžia mums repetuoti savo pakankamai didelėje salėje. Viešnia neturėjo jokių nusiskundimų.
„Kaktusai“ A. Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeroms rengiamasi net penkiose pasaulio šalyse. Kaip manote, kodėl „Kaktusai“ tapo vienu populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiančiu didžiulio publikos susidomėjimo, nuolat statomu garsiausiuose pasaulio teatruose?
„Kaktusai“ – labai energingas, pozityviai nuteikiantis kūrinys. Pasauliui reikia geros energijos, kad atsvertų aplink tvyrantį negatyvą. . Prisiminkime, kad choreografas teigė jį sukūręs kaip atkirtį „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams. Tai šviesus, net romantiškas kūrinys, manifestuojantis laisvę, žmogiškumą. Čia dingsta visi suvaržymai, bet lieka natūralus užtaisas veržtis pirmyn, gyventi! Tai laisvo šiuolaikinio šokio žanras.
Kalbino Žaneta Skersytė
