Baltarusijos disidentai: laisvės kova sunkesnė, bet ji nenuslops
Garsi solistė nepabijojo paaukoti savo karjeros vardan demokratijos
Baltarusijos disidentų gyvenimo istorijos, jų kova su A. Lukašenkos autoritariniu režimu bei tikėjimas būsima šalies laisve ir nepriklausomybe – iš pirmų lūpų Užsienio reikalų ministerijos organizuotame susitikime su regionine žiniasklaida. Apie savo laisvės kovas, patirtus išbandymus kalbėjo Andrejus Stryzhakas, Antonas Liudchykas, Kirilas Stasenka, kunigas Dmitrijus, Margarita Levčuk iš Baltarusijos, dabar dėl persekiojimų gyvenantys Lietuvoje. Jie – ir visuomeninio judėjimo, ir dvasininkijos, ir menininkų atstovai, ir informacinių technologijų specialistai įsitikinę, kad Baltarusija laimės laisvės kovą ir taps demokratine šalimi.
Griežtinamas represinis režimas
Dalindamasi įžvalgomis, kokia yra Baltarusija po 2020 metų pilietinio pakilimo, kokios viltys sulaukti naujojo atgimimo, Asta Andrijauskienė, Lietuvos Respublikos ambasadorė ypatingiems pavedimams Baltarusijos Respublikoje, akcentavo, kad šioje šalyje itin griežtinamas represinis režimas, nuolat stiprinama baudžiamoji atsakomybė disidentams, ribojama susirinkimų ir žodžio laisvė. Šiuo metu Baltarusijoje yra apie 1 100 politinių kalinių. Be to, Rusijos kariuomenės pasilikimas po bendrų karinių pratybų Baltarusijoje faktiškai reiškia šalies okupaciją. Tačiau maždaug apie 96 proc. šalies gyventojų nepalaiko Putino sukelto siaubingo karo Ukrainoje. Baltarusių savanorių batalionas kovoja už Ukrainą, Baltarusijoje vyksta ir partizaninis judėjimas, buvo sugadinti geležinkelio bėgiai trukdant judėti Rusijos karinei technikai. Be to, žmonės kovojančiai Ukrainai teikia ir materialinę paramą – pagalbai surinkta daugiau nei vienas milijonas dolerių.
Baltarusijoje žmonės taip masiškai kaip anksčiau nebeišeina į protestus ne todėl, kad nuleido rankas, tačiau bijodami labai griežtų sankcijų: tikrinami įrašai net socialinėse medijose ir už bet kokią režimui nepalankią mintį namuose galima susilaukti milicijos vizito, o po to didelės piniginės baudos ir arešto. Milicija, vaikydama mitinguotojus, iš pradžių moterų masiškai nesulaikydavo, tačiau, kai mitingų vis gausėjo, buvo išleistas įsakymas negailėti ir moterų. Jos brutaliai buvo kišamos į saugumiečių ar milicijos mašinas ir išvežamos nežinia į kokį sulaikymo izoliatorių. Susitikime su regionine žiniasklaida savo šeimos istoriją papasakojo informacinių technologijų specialistas Antonas. Jo žmona mitinge buvo sulaikyta, po to artimiesiems jos teko ieškoti kelias dienas. „Jau ir nepasakosiu, kokių bėdų patyrėme, kol ją radome. O paskui namuose sulaukdavome nuolatinių milicininkų apsilankymų, patyriau didelį jų spaudimą dėl savo pasisakymo socialinėje medijoje apie laisvės suvaržymus. Su žmona supratome, kad galime būti areštuoti, todėl pasinaudojome galimybe išvykti į Lietuvą“, – pasakojo savo kailiu Lukašenkos režimą patyręs baltarusis.
Į žurnalistų klausimą, kokia yra Baltarusijos žmonių kovos už laisvę ateitis, kada būtų galima tikėtis diktatoriaus režimo žlugimo, susitikime dalyvavę disidentai priminė Romą Kalantą. Jų nuomone, kova gali užtrukti, juk štai ir Lietuvoje po drąsaus kauniečio protesto prieš Tarybų Sąjungą – susideginimo aikštėje – praėjo net 18 metų, kol Lietuva vėl atkūrė Nepriklausomą valstybę. Baltarusijos disidentai garantavo, kad jie tęs teisėtą kovą už savo šalies išsilaisvinimą, jie prašė tikėti, kad Baltarusija taps demokratine šalimi.
Subrendo poreikis domėtis
Asmeninės kovotojų už Baltarusijos nepriklausomybę istorijos yra įkvepiančios, kai jas nuoširdžiai ir emocingai pristato patys disidentai. Neišdildomą įspūdį URM regioninės žiniasklaidos susitikime visiems dalyviams paliko itin ryški asmenybė – labai talentinga buvusi Baltarusijos operos solistė, įspūdingo soprano savininkė Margarita Levčuk. Žavi ir jauna mergina pasakojo, kad augo nepasiturinčioje šeimoje kaime, netoli Ukrainos sienos. Giminės susibūrimuose buvo mėgstama dainuoti ukrainietiškai, pastebėtas ir jos gražus balsas. Tad ir ji pati svajodavusi tik apie dainavimą „Nežinojau tikrosios Baltarusijos istorijos, nesukau sau galvos dėl to, niekas tuomet to mūsų ir nemokė, niekada negalvojau apie jokią politiką“, – pokalbyje prisipažino Margarita. Talentingą Muzikos konservatorijos absolventę, vieną ryškiausių Minsko operos ir baleto teatro solisčių netruko pastebėti Lukašenkos aplinka. Ji buvo pradėta kviesti į didingus valstybinius koncertus, kuriuose, žinoma, reikėdavo dainuoti pagal nurodytą repertuarą. Gabiąją dainininkę pradėjo kviesti net į privačius šalies diktatoriaus vakarėlius. Tada Margaritai pradėjo vertis akys. Tuo labiau, kad ji koncertuodavo ir užsienyje, susipažindavo su laisvais, kritiškai mąstančiais žmonėmis. Subrendo poreikis domėtis Baltarusijos istorinėmis šaknimis, kovomis už nepriklausomybę. Nors solistės karjera klostėsi puikiai, jos sąmonėje pamažu formavosi priešiškumas Lukašenkos režimui. Margaritos mama, pirmoji suvokusi besikeičiančias dukros pažiūras, nerimaudama dėl jos ateities, prašė dukrą būti atsargią. Tačiau talentingoji dainininkė jau buvo pasirinkusi kovotojos poziciją.
Paviešino diktatoriaus vakarėlį
Regioninės žiniasklaidos susitikimo dalyviams M. Levčuk papasakojo, kad disidentinis kelias prasidėjo 2019 m. rudenį, likus keliems mėnesiams iki prezidento suklastotų rinkimų, kuriuos pasiskelbė laimėjęs A. Lukašenka. Tuomet protestuodami itin daug baltarusių išėjo į gatves. Jau tada ji nutarė pradėti partizaninį karą, pasinaudodama savo didžiausiu ginklu – balsu. Proga pasitaikė neįtikėtina. Kaip tik 2019-ųjų pabaigoje ji buvo pakviesta į didžiulio restorano, kuris galimai nelegaliai buvo pastatytas A. Lukašenkos nurodymu, atidarymą. Įprastai prieš tokius koncertus, kur dalyvaudavo valdžios elitas, iš darbuotojų, koncerto atlikėjų būdavo atimami mobilieji telefonai. Bet tuokart telefono iš Margaritos nepaėmė. Tuo pasinaudodama ji užfiksavo pikantiškų šventės vaizdų, kur, nors niekas neturėjo žinoti, dalyvavo ir pats A. Lukašenka. Šį vaizdo įrašą ryte ji paviešino – paskelbė internete. Margarita atsisakė koncertų, išėjo iš Minsko teatro, dainuodavo mitinguose. Tuomet, anot operos solistės, prasidėjo nerimo dienos – gatvėje eidama ji bijojo kiekvieno mikroautobuso. Minske neretai tiesiog gatvėse jie sustoja, nutveria žmogų ir išveža nežinia kur. Dainininkė suprasdama, kad jai tikrai gresia susidorojimas, krūpčiodavo nuo kiekvieno pasibeldimo į duris. Paradoksas, tačiau ją nuo kalėjimo išgelbėjo kvietimas koncertuoti Lietuvoje. Įdomus sutapimas, kad vos tik jai kirtus Baltarusijos ir Lietuvos sieną, paskambino mama ir pasakė, kad jokiu būdu nebegrįžtų namo, nes baltarusių milicija įsiveržė į namus ir kaip tik jos visur ieško. Beje, Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija yra išdavusi Europos arešto orderį ir ieško Margaritos kaip didžiausios nusikaltėlės.
Pusbrolio nepavyko įtikinti
Regioninės žiniasklaidos susitikime Margarita su kartėliu pasakojo, kad jos pusbrolis, su kuriuo vaikystėje ji gražiai sutarė, dabar tarnauja Baltarusijos specialiajame riaušių malšinimo padalinyje. Kai prasidėjo Rusijos karas Ukrainoje, Margaritos mama parašė, kad ji kažkokiu būdu susisiektų su juo ir paprašytų jo nevykti kariauti į Ukrainą. Margarita įrašė emocingą vaizdo įrašą, kuriame verkdama maldavo pusbrolį atsipeikėti ir atsisakyti kariauti prieš Ukrainą. Margarita savo įrašą pasistengė išplatinti. Po dviejų dienų internete ji pamatė jau pusbrolio įrašytą vaizdo medžiagą. Jis kaip zombis skaitė iš lapelio ir sakė darysiantis viską, ką Lukašenka įsakys.
Šiuo metu gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti Margarita sako esanti laiminga laisvai vaikščiodama po gražųjį Vilnių. Turėdama kūrybinę sutartį su Lietuvos operos ir baleto teatru ji kuria įspūdingus vaidmenis. Talentingoji solistė įsitikinusi, kad galingiausias jos ginklas kovoje už Baltarusijos laisvę yra pačios balsas. „Dieve, grąžink visus namo, kurie negali būti Tėvynėje“, – tai žodžiai iš „Maldos už Baltarusiją“, kurią Operos ir baleto teatre atliko M. Levčuk koncerte, skirtame paramai Baltarusijos politiniams kaliniams išreikšti. Margarita prieš porą savaičių dainavo Vilniaus rotušėje, Baltarusijos laisvės dienos renginyje, kuriame suaukotos lėšos atiteko Ukrainos kovai paremti.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
