Baltarusijos menininkai atkurs spausdinimo presą
Baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas Energetikos ir technikos muziejuje kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, kur dabar gyvena ir kuria.
Šviesuolio P. Skorinos garbei
2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
P. Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių. P. Skorina itin svarbus baltarusių kultūrai ir istorinei atminčiai, nes rašė senąja rusėnų kalba, stengėsi Bibliją padaryti prieinamą ir suprantamą paprastiems žmonėms. Jis apkeliavo daugelį Europos šalių tuo metu, kai Europoje plito humanizmo idėjos, buvo pažangus ir progresyvus žmogus.
S. Petuškova yra grafikė, meno kuratorė, jos vyras A. Šaporovas – grafikos dizaineris ir „meikeris“. 2019 metais Minske jie įkūrė Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, dirbtuves, aukcionus ir šiuolaikinio meno festivalius.
Bėgo nuo represijų
Po prieštaringai vertinamų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šaporovas pradėjo kūrinių seriją „Penkios Aliaksandro Lukašenkos režimo gedėjimo stadijos“. Spėjo užbaigti du, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ironiškų meno kūrinių publikavimą.
„Turbūt serija nebuvo vienintelė priežastis. Viešai išreiškėme savo politines pažiūras. Kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvau iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją. Žinoma, kad ten žmonės įeina ir nebeišeina. Supratome, kad turime dvi dienas išvykti iš šalies“, – kalbėjo A. Šaporovas.
„Freedom House“ organizacija padėjo menininkams kirsti sieną į Lietuvą. „Sukūrėme pasakojimą, kad esame menininkai, vykstantys į plenerą Lietuvoje. Pasiėmėme dažų, drobių, popieriaus – tik tiek daiktų, kiek nesukeltų įtarimo – ir šunį. Manėme, kad namus paliekame trumpam – porai mėnesių. Suvokimas, kad teks užsibūti, man buvo šokiruojantis“, – prisiminė Sviatlana.
Menininkai ir toliau kuruoja Baltarusijos grafikos namų veiklą, moko kitus menininkus, kaip dirbti su ten esančia įranga, tik dabar tai daro nuotoliniu būdu. „Esame vieni nedaugelio senovinės spausdinimo įrangos, ypač litografijos, specialistų. Sužinoję, kad 2022 m. paskelbti P. Skorinos metais, pagalvojome: „Kas daugiau, jei ne mes?“ – sakė Sviatlana. Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Paspartino knygų leidybą
P. Skorina naudojo rankinį spausdinimo presą pagal Johanno Gutenbergo išrastas stakles, kurios paspartino knygų leidybą visame pasaulyje. „Tikslių duomenų neturime – P. Skorina galėjo įdiegti ir patobulinimų, – svarstė Andrejus. – Apžiūrėjome spausdinimo mašinas įvairiuose muziejuose – seniausią jų, 17 amžiaus, galima rasti Vokietijoje. Nėra išlikę daug pavyzdžių, nes medinės spausdinimo staklės dažnai sudegdavo gaisruose. Pritaikėme informaciją apie viduramžiais egzistavusias ir gamybai naudotas medžiagas ir taip atkūrėme šį presą.“
Menininkai taip pat atkurs P. Skorinos naudotą šriftą, apmokę muziejaus gidus naudotis spausdinimo presu, sukurs naują edukacinę programą. Jie viliasi atspausdinti ir istorinės „Mažosios kelionių knygelės“ kopiją.
