Bedarbių padaugėjo, o dirbti norinčiųjų – ne
Ilgalaikių bedarbių Klaipėdos rajone per metus padaugėjo kone keturgubai – nuo 192 iki 747. Daugiau nei pusė iš jų – moterys, daugiau nei trečdalis – vyresni nei 50 metų gyventojai. Pusė iš ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos. Paradoksas, bet darbdaviai skundžiasi, jog pasamdyti žmogų dirbti ūkyje ar kaimo parduotuvėje – didžiulis išbandymas.
Darbą turi visi, kas nori
Daukšaičių kaimo parduotuvės šeimininkas „Bangai“ skundėsi, jog daugiau nei pusmetį ieško dviejų darbuotojų, tačiau nesėkmingai. „Vokeliuose algų nemokame – atlyginimai geri. Antai salės darbuotoja per mėnesį vidutiniškai uždirba daugiau nei 600 eurų „į rankas“, – tvirtino verslininkas. – Bet mūsų kaimo žmonės visi, kas nori, turi darbą. Nedirba tik tie, kurie nenori dirbti.“
„Bedarbių daug, o dirbti norinčiųjų nėra, – stebėjosi ūkininkė iš Endriejavo seniūnijos, kuriai niekaip nesisekė rasti nuolatinį pagalbininką ūkyje. „Pagal skelbimą paskambina tokie, kurie kartais liežuvį sunkiai beapverčia. Su kitais susitari, bet vėliau nebeatsiliepia. Vienas padirbėjo tris mėnesius ir prisipažino „paslydęs“, kai mėlynas grįžo po „daugiadienių“, – pasakojo ūkininkė. Priėmė benamį. Jis gavo pastogę, maitinimą, bet dieną naktį galvojo apie alkoholį. Per Kalėdas liepė ilsėtis, tai jis iš Plungės išsikvietė taksi, kuris jam atvežė trokštamo gėrimo. Pas ūkininkę benamis ištvėrė pusantro mėnesio – grįžo į nakvynės namus.
Mažiausias nedarbas apskrityje
Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (KAD) duomenimis, birželio 1 d. registruota 3 418 darbo neturinčių rajono gyventojų. Tai 421 mažiau nei metų pradžioje, bet 853 daugiau nei prieš metus. Nedarbas šalyje birželio 1 d. – 13,8 proc., o rajone – 8,3 proc.
Šiuo metu apie 747 (21,9 proc.) rajono darbingo amžiaus žmonių – ilgalaikiai bedarbiai. Prieš metus jų buvo tik 192 (7,5 proc.). Tarp Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių gyventojų ši dalis padidėjo nuo 7,5 proc. iki 21,9 proc. Visgi iš Klaipėdos apskrities savivaldybių ji Klaipėdos rajone mažiausia.
„Ilgalaikiai bedarbiai – žmonės nuo 25 metų, kai nedarbo trukmė ilgesnė nei 12 mėnesių, taip pat jaunimas iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 6 mėnesiai nuo įregistravimo Užimtumo tarnyboje“, – dėstė Klaipėdos KAD administracijos vyriausioji specialistė Aušra Kaluzevičienė.
Daugiau nei pusė ilgalaikių bedarbių – moterys. Vyresnių nei 50 metų asmenų – 36,6 proc., jaunimo iki 29 metų – 34,3 proc. Daugiau nei pusė ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos, 23,1 proc. – įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 24 proc. turi profesinį.
Dauguma ilgalaikių bedarbių ieško nekvalifikuoto darbo: 63,9 proc. nori įsidarbinti pagalbiniu darbininku, 14,3 proc. – valytoju.
Reikalinga kompleksinė pagalba
Pasak A. Kaluzevičienės, šiuo metu registruoti ilgalaikiai bedarbiai Užimtumo tarnyboje vidutiniškai registruoti 457 dienas. Beje, seniausiai Užimtumo tarnyboje registruotas rajono bedarbis – 2013 m. „Darbo paieška pailgėjo dėl žemos kvalifikacijos arba darbo rinkoje nepaklausios profesijos, nepakankamos profesinės darbo patirties, konkrečių žinių trūkumo, nemokėjimo dirbti kompiuteriu, mažo mobilumo, – teigė specialistė. – Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies socialine politika. Darbdavių požiūris ar net nusiteikimas prieš ilgai nedirbusius asmenis taip pat mažina galimybes įsidarbinti. Dalis gyventojų, dirbusių su verslo liudijimais ar samdomą darbą, dėl pandemijos tik dabar pradeda atnaujinti savo veiklas ar aktyviau ieškotis darbo.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu registruotų rajono gyventojų vidutinė darbo paieškos trukmė – 226 dienos. Birželio 22 d. Gargždų klientų aptarnavimo skyriuje registruota beveik 617 laisvų darbo vietų. Iš jų 83 proc. – kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams. Šioje grupėje daugiausia laisvų darbo vietų – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams (414), virėjams (12), vairuotojams ekspeditoriams (11). Nekvalifikuotų darbuotojų grupėje – nekvalifikuotiems augalininkystės ūkio darbininkams (20), pagalbiniams darbininkams (12), valytojams (6).
Specialistų ir vadovaujančio personalo grupėje – sandėlininkams, geležinkelio ruožo meistrams, draudimo agentams, kineziterapeutams, laiškininkams, pradinio ugdymo mokytojams ir kitų profesijų atstovams.
Kokią išeitį ilgalaikiams bedarbiams siūlo Užimtumo tarnyba?
Pasak A. Kaluzevičienės, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą bei paklausą, yra šios: parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti. „Ilgalaikiams bedarbiams dažniausiai reikalingos kompleksinės priemonės, – akcentavo specialistė. – Užimtumo tarnyba jiems siūlo psichologų ar gydytojų, teisininkų konsultacijas dėl asmenybės problemų, nemažai ilgalaikių bedarbių turi priklausomybių.“ Užimtumo tarnyba šias problemas sprendžia su socialiniais partneriais, savivalda, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
