Bendrabučio gyventojams nelengva susitarti
Bėdos spaudžiami žmonės gyvena bendrabutyje, kur turi tik savo kambarį ir naudojasi bendra virtuve, sanitariniais mazgais ir vaikšto tuo pačiu koridoriumi, kur zuja ir kiti gyventojai. Sutarti dėl apleistų bendro naudojimo patalpų tvarkymo – beveik neįmanoma. Tačiau administruojanti įmonė „Gargždų būstas“ gali remontuoti, tvarkyti tik esant gyventojų bendram sutarimui.
Vieniems laikina stotelė, kitiems…
Į „Bangos“ redakciją kreipėsi skaitytojas (pavardė ir vardas žinomi), kad pasidomėtume, kaip apgailėtinai gyvena žmonės bendrabutyje Gamyklos g. 11B, Gargžduose. Ten įsikūrę mažas pajamas turintys gyventojai neįstengia pagerinti savo gyvenimo sąlygų. „Prieš kelis dešimtmečius pastatyto bendrabučio koridoriaus grindys išpuvusios. Skylės užklotos medžio plokščių atliekomis, todėl nelygios – neįgaliam gyventojui vežimėliu neįmanoma vienam išvažiuoti į lauką. Reikėtų ir sienas, lubas remontuoti – baisu žiūrėti, – dėstė skaitytojas. – Bendrabutį administruojanti UAB „Gargždų būstas“ nieko nedaro, nors mokesčius renka.“
Kadaise AB „Geonafta“ priklausęs bendrabutis iki šiol tebevadinamas „baraku“. Gyventojų teigimu, čia yra 18 butų. Būstą – vieną kambarėlį – bendrovė skirdavo savo darbuotojams. Ir tai buvo tik priebėga. Kai kam ir dabar čia laikina stotelė, kol įsigys geresnį butą. „Argi mes čia gyventume, jei galėtume kitur išsikraustyti?“ – retoriškai ištarė sutiktos gyventojos. „O man čia viskas gerai“, – patikino socialiniame būste įsikūrusi Sonata. Įėjimas į šį butą – atskiras, yra sanitariniai mazgai, virtuvėlė. Argi už „valdišką“ nuomą gyvenant tokiame bute dar gali ko nors reikalauti?
Nepavydėtinos sąlygos
Atokiau nuo kelio, medžių apsuptyje pasislėpusio bendrabučio prašalaičiai nepastebi – čia reikia apsilankyti ir pamatyti, kaip gyvena grupelė mūsų visuomenės. Gyventojai turi kambarėlį arba du, bendrą koridorių, naudojasi bendra virtuve, dušu ir tualetu. Vizitinė kortelė – aplūžusios laukujos durys, plyta paremtos. Koridoriaus sienos dažytos sovietmečiu, pajuodusios nuo laiko ir dulkių. Apytamsėje patalpoje reikia atsargiai statyti koją, kad
Bendro naudojimo patalpos – visų bendrabučio gyventojų rūpestis.
neužkliūtum už lentgalių, kuriais užlopytos skylės. Koridorius taip užgriozdintas senomis spintomis, nereikalingais buities rakandais, šiukšlėmis, kad sunkiai prasilenktum su kitu žmogumi. Švelniai tariant nejauku – tiesą kalbėjo „Bangos“ skaitytojas. Anot jo, tarsi ne Europos Sąjungoje gyventume. Mintiji, kad tik užsienietis čia neužklystų. Bet paaiškėjo, kad ir jų esama: į virtuvę, kurioje nuo sienų krenta tapetai, užsuko rusakalbis gyventojas. Čia būstą jam išnuomojo netoliese esanti įmonė.
Saulius: „Grindys nelygios – negaliu be pagalbos išvažiuoti į lauką.“
Neįgaliojo vežimėliu judantis Saulius sakė dviejų kambarių būstą įsigijo mirus mamai. Dabar jo didžiausia pagalbininkė ir globėja – socialinio darbuotojo padėjėja Rolanda, kuri kasdien lanko ir rūpinasi. „Negaliu be kitų pagalbos išvažiuoti į lauką, nes grindys nelygios ir slenkstis trukdo“, – sunkiai dėliojo žodžius vyras.
Į aštuntą dešimtmetį įkopusi Vanda prisipažino esanti senbuvė ir jau prie visko įpratusi.
Sudėtingas bendrabūvis
Visi bendrabučio kambariai privatizuoti, tik ne visi savininkai gyvena – kai kas nuomoja. Ne visiems svarbu gyventi gražiai, tvarkingai, jaukiai – kitiems dėl žalingų įpročių užtenka stogo virš galvos. Ir ši saujelė trikdo kitus.
„Mes rūpinamės, tvarkomės, o „latrai“ drasko, gadina, iš jų kambarių sklinda blogas kvapas, – skundėsi gyventojos, nenorėjusios prisistatyti. – Gyvena trise, o už elektrą, vandenį moka tik vienas.“
„Jeigu mes galėtume išsikelti kitur, čia negyventume“, – pakartojo Rūta. Jai pritarė ir kita gyventoja, nors toje bendrabučio pusėje koridorius išgražintas, tik grindis pakeisti reikėtų. „Sudėjome pinigų ir susiremontavome, savo lėšomis atnaujinome dušą, bet ne visi sutiko prisidėti“, – kalbėjo Vida. Koridoriuje ant tvarkingos sienos net dailininko paveikslą pakabino. Gyventojai naudojasi dviem dušais ir trimis tualetais, o gyvena 10 žmonių.
„Kodėl valdžia negalėtų panaikinti šio bendrabučio ir mus perkelti į normalius butus?“ – svarstė viena gyventoja.
Trūksta iniciatyvos
UAB „Gargždų būstas“ direktorė Patricija Smailytė kalbėjo, jog įmonė šį bendrabutį administruoja seniai. „Paskutiniaisiais metais buvo iškilusios dvi pagrindinės problemos, kurias išsprendėme. Pernai suremontavome dujinę katilinę, o tai kainavo apie 600 eurų – sumokėjome iš techninei priežiūrai skirtų gyventojų mokesčių. Be to, bendrabutyje atnaujinome elektros instaliaciją. Šie darbai lyg ir nepastebimi, tačiau gyvybiškai svarbūs, – akcentavo direktorė. – Šiuo metu gyventojai turi sukaupę 750 eurų ir turėtų nuspręsti, kam juos panaudoti – keisti grindis, tvarkyti sanitarinius mazgus ar dažyti sienas, tik reikia pateikti prašymą „Gargždų būstui“. Apžiūrėję patalpas svarstytume, ką daryti.“
Tačiau tam pritarti turėtų daugiau nei pusė gyventojų. Pasak P. Smailytės, bėda, kad įvairių žmonių yra – vieni nori tvarkos, o kiti – ne. Taigi susitarti dėl bendro naudojimo patalpų remonto sudėtinga. Nusprendus įmonė suremontuotų už savo lėšas, o vėliau gyventojams pateiktų sąskaitas. Galima būtų pagražinti bendrabučio bendro naudojimo patalpas, bet, pasak direktorės, tai sudėtinga, nes gyventojai nerodo iniciatyvos net iškraustyti iš koridoriaus senus baldus, šiukšles, nors daug kartų tai buvo nurodyta. „Mes juk negalime liesti – tai žmonių nuosavybė“, – akcentavo P. Smailytė.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
