Gaisro nusiaubtos sodybos šeimininkai neturi ramybės
Baisiausia nelaimė per visą gyvenimą prislėgė aštuntą dešimtmetį baigiančius Maciuičių kaimo gyventojus Oną ir Konstantiną Mažeikius. Spalio pirmąjį sekmadienį jų sodyboje supleškėjo tvartas, dvi daržinės su ten buvusia žemės ūkio technika bei kitu turtu. Iš senyvų nuo gaisro nukentėjusių pensininkų kaimynas reikalauja sumokėti už sudegusį šieno presą, kurį buvo davęs kaip užstatą už paskolą.
„Bangos“ laikraščio skaitytojas pranešė, kad ne tik šis naudojasi Mažeikių bėda – įtartini asmenys renka labdarą neva padėti šiems padegėliams.
Žala – pusė milijono litų
Spalio pirmąjį sekmadienį nusprendę niekur neiti iš namų Mažeikiai kambaryje ramiai klausėsi pageidavimų koncerto. Netikėtai į duris pabeldę du jauni šiūpariškiai šūktelėjo: „Jūs degate.“ Vienkiemyje gyvenantys sutuoktiniai tik apie vidurdienį sužinojo apie gaisrą savo sodyboje, nors kaimynai jau rytą matę ten viguriuojančius dūmus.
Buvę smulkieji ūkininkai viename pastate laikė žemės ūkio techniką, padargus, lengvąjį automobilį, o daržinėje buvo susikaupę šiaudų, šieno likučių. Gaisras įsiplieskė pastate su žemės ūkio technika – elektros jame nebuvo.
Mažeikiams gaila visko, ką suniokojo ugnis: 5 avilius su bitėmis, lengvąjį automobilį „Renault“, traktorių bei kitą turtą. Sutuoktinių skaičiavimu, žalos padaryta beveik už pusę milijono litų. Viena paguoda, kad išsaugotas gyvenamasis namas, stovintis šalia liepsnojusių pastatų. Už tai Mažeikiai labai dėkingi ugniagesiams gelbėtojams. Ne tik už atsakomybę gesinant gaisrą, bet ir jautrumą. „Pasiteiravę, ar man nereikia greitosios medikų pagalbos, nuramino, jog namą išgelbės, ir be perstojo pylė vandenį ant stogo ir sienų. Neturėjome vilties, kad jis išliks, – prisipažino O. Mažeikienė. – Ugniagesiai liko budėti per naktį, o rytą juos pakeitė kita pamaina. Šiaudai tebėra karšti iki šiol: atvėsus orams, nuo jų kilo garas – manėme, kad vėl dega.“
Kodėl kilo gaisras pastate, kuriame nebuvo elektros? Ar tai ne tyčinis padegimas? „Akivaizdu, jog gaisras kilo nuo atviro ugnies šaltinio: numestos cigaretės ar panašiai, bet tyčinio padegimo požymių nenustatyta. Šeimininkas teigė, jog ūkiniuose pastatuose buvo atjungta elektra, tačiau neturėjome galimybių tai nustatyti“, – kalbėjo Gargždų PGT VPPP vyresnysis inspektorius Arūnas Armalis.
Sudegė užstatas
Nelaimė prislėgė senyvus pensininkus. Anksčiau ūkininkavę ir sunkiu darbu užsidirbę pragyvenimui, dabar verčiasi iš pensijų, kurios mažesnės nei vidutinės. 78-erių metų K. Mažeikis sakė nebeatstatysiąs sudegusių pastatų. Tik norėtų sudegusios daržinės vietoje iškasti duobę ir palaidoti nuodėgulius. Tačiau verkiant reikia pastogės malkoms. Ir vištos dabar tupi lauko virtuvėje. Su ramentais vaikštančiai Onai ir be lazdos iš kiemo nežengiančiam Konstantinui reikia pagalbos, pinigų. O čia dar kaimynas su savo reikalavimu sumokėti už sudegusį šieno presą, kurį buvo davęs kaip užstatą už 8 tūkst. Lt paskolą. „Pavasarį šis jaunas vyras, norėdamas išvažiuoti į užsienį, paprašė paskolinti pinigų. Turėjome susitaupę iš pensijos 10 tūkst. Lt paskutinei kelionei, tai pasigailėję paskolinome. Žadėjo grąžinti, bet taip ir neprisiruošė, nors grįžo iš užsienio užsidirbęs. Dabar jis reikalauja sumokėti 7 tūkst. Lt arba kreipsis į teismą. Betgi kiek nuostolių mes patyrėme“, – atsiduso O. Mažeikienė. Sutuoktiniai kalbėjo, kad padėti negalinčios nė viena iš dukrų – abi našlės. Viena uždarbiauti išvykusi į užsienį. Kuo galės, padės anūkai. Iš pašaliečių jokios paramos nesulaukė. Kreipėsi į rajono Savivaldybę, kuri padės kaip ir kitiems padegėliams. „Jeigu ne gaisras, išsiverstume iš pensijos“, – ištarė O. Mažeikienė. Visą gyvenimą dorai gyvenusiems ir užsidirbusiems sau duoną žmonėms dabar nelengva prašyti pagalbos.
Nepažįstamieji siūlė labdarą
Neatsitokėjusius po gaisro Mažeikius netrukus aplankė nepažįstami žmonės – vyras ir moteris. „Jie prisistatė esą iš labdaros fondo ir norį mums padėti. Liepė rašyti prašymą direktoriui. Parašiau, kad turto sudegė už pusę milijono ir mums reikia paramos. Žadėjo už dviejų savaičių atvežti (šią savaitę turėjo gauti – aut. pastaba). Vėliau nugirdau, kad jie Maciuičiuose vaikščiojo pas žmones ir prašė aukoti mums. Bet, sako, niekas nedavė“, – pasakojo O. Mažeikienė.
„Bangos“ laikraščio skaitytojas pranešė girdėjęs apie aukų rinkimą ne tik Maciuičių, bet ir Rudaičių kaimuose. „Betgi tuo rūpintis – bendruomenės pareiga, tik šiuo metu jos pirmininkė išvykusi į užsienį, – kalbėjo skaitytojas. – Man atrodo, kad šis aukų rinkimas – nešvarus dalykas: žmonės paskambino „labdaros“ atstovų nurodytu telefonu, bet niekas neatsiliepė.“
Vėžaičių seniūnijos vyresnioji specialistė Stasė Grykšienė pasakojo, kad į seniūniją buvo užsukęs nepažįstamas vyras su moterimi, kurie aiškino renkantys labdarą Mažeikiams. „Kai pradėjau teirautis, kas jie, kyštelėjo ranka rašytus kažkokius popierius su 10 litų, bet dokumentų nepadėjo ant stalo. Nespėjus išsiaiškinti, jie dingo iš kabineto“, – pasakojo S. Grykšienė.
Komentaras
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė akcentavo, jog nei rajono Savivaldybės, nei seniūnijų darbuotojai, nei „Sodros“ atstovai neužsiima pinigų rinkimu labdarai.
„Labdaros fondai arba pavieniai asmenys, norintys teikti paramą, pirmiausia prisistato į Savivaldybę arba tiesiai į mūsų skyrių. Mes padedame susitikti geradariams su paramos reikalinga šeima. Tačiau visuomet pasiteiraujame, ar ši ją priims, – kalbėjo vedėja. – Rimtas labdaros fondas pirmiausia kreipiasi į vietos valdžią, derina veiksmus. Bet niekas nesikreipė, kad nori padėti šiems padegėliams. Juk galėjo ateiti į Vėžaičių seniūniją ir prisistatyti.“ Ji neabejojo, kad stresą patyrusių, negalinčių įvertinti situacijos senyvų pensininkų bėda naudojasi aferistai. D. Gumuliauskienė ragino gyventojus būti atsargius, neatidaryti durų nepažįstamiesiems, kritiškai vertinti prašymą padėti padegėliams. „Kas kita, jei rinktų Maciuičių bendruomenės žmonės, kuriuos pažįsta“, – pridūrė vedėja.
