Bendrovė laikosi iš nuomotojų žemės
Baigiantis metams, Kretingalės kooperatinė žemės ūkio bendrovė skaičiuoja praradimus ir pajamas. Jau aišku, kad augalininkystė nebus nuostolinga, tačiau karvių melžimas nuo rudens optimizmo nekelia. Nepaisant nepalankios žemės ūkio politikos, vadovas tiki bendrovės ateitimi.
Išmėgins žieminius žirnius
Kretingalės KŽŪB, gyvuojanti 22 metus, šiemet deklaravo 2 580 ha žemės ūkio naudmenų, o nuosavybės teise valdo tik 200 hektarų. Taigi didžiumą nuomojasi iš 600 žemės savininkų. „Jeigu jie atsisakytų nuomoti, atsidurtume ant bankroto slenksčio“, – neslėpė bendrovės valdybos pirmininkas – administracijos vadovas Gerardas Liorenšaitis.
Šiais metais kretingališkiai žemdirbiai 1 900 ha augino grūdines kultūras bei 64 ha vasarinių rapsų. Iššalusius 870 ha žiemkenčių teko atsėti. Dėl to bendrovė patyrė 360 tūkst. Lt nuostolį. Tačiau vasarojaus derlius pakėlė ūpą. „Geriausiai užderėjo vasariniai kviečiai, taip pat žirniai – pastarųjų po 4 tonas iš hektaro byrėjo. Šiemet javų derlius didesnis nei pernai, tačiau apie 100 litų mažesnė grūdų supirkimo kaina“, – pastebėjo G. Liorenšaitis. Ir pridūrė, kad jau pradėjo kilti, nors tebėra mažesnė nei pernai.
Nepaisant praėjusios žiemos išdaigų, bendrovė šį rudenį pasėjo 700 ha žieminių kviečių ir kvietrugių bei 26 ha žieminių rapsų. „Išmėginsime naujovę – žieminius žirnius, kurių pasėjome 4,5 ha“, – sakė vadovas.
Melžti karves – nuostolis
Šiemet augalininkystėje nuostolių nebus, tačiau nuo rugsėjo nuostolingas karvių melžimas. Bendrovė laiko 300 melžiamų karvių, iš viso augina 760 galvijų. Šiais metais pieno supirkimo kaina krito 30 proc. Pastaruoju metu už kilogramą pieno mokama po 69 centus, nors savikaina – 86 ct.
„Gyvuliui turi atiduoti viską, kas priklauso: nei miltų, nei šienainio netaupome, gauna visus mineralinius priedus, – kalbėjo G. Liorenšaitis. – Ieškome pigesnių priedų – gavome granuliuotų cukrinių runkelių išspaudų.“ Jis pasidžiaugė, kad bendrovė išmoko gaminti pašarus – šienainis, šienas ir kukurūzų silosas geros kokybės.
Šiemet bendrovė nebeaugina mėsinių galvijų – veršelius parduoda. Pasak G. Liorenšaičio, kokia nauda 2 metus auginti pieninės veislės bulių, už kurį supirkėjai moka tik po 3–4 Lt už gyvojo svorio kilogramą. Taigi pasilieka telyčaites atnaujinti bandą.
Jis akcentavo, jog iki šiol buvo investuojama į augalininkystę ir šis verslas modernus. O gyvulininkystė gerokai atsilikusi: karvidės senos, daug rankų darbo. „Ruošiamės naujos fermos statybai¸– prasitarė G. Liorenšaitis. – Juk kooperatyvas „Pienas LT“, kurio narys esu, kitais metais pastatys pieno perdirbimo įmonę. Tiksliau ji pastatyta, sutvarkyta aplinka, bet įrangos tiekėjui bankrutavus, atidarymas atidėtas metams. Tikimės, jog pradėjus veikti šiai įmonei, uždirbsime mes, o ne pieninių savininkai ir bankai“, – kalbėjo vadovas.
Darbo eilėje nelaukia
Bendrovėje dirba 67 nuolatiniai darbuotojai: daugiau nei pusė – iki 40 metų. Pasak G. Liorenšaičio, jų netrūksta, bet ir eilėje laukiančiųjų nėra. Didžiausia kaita – gyvulininkystėje. Vidutinė darbuotojų alga – 2 000 Lt. Bendrovėje įsidarbinę ne tik kretingališkiai, aplinkinių kaimų gyventojai, bet ir kretingiškių, klaipėdiškių, aplinkinių seniūnijų žmonės.
„Žmogus – brangi darbo jėga: bendrovei tenka mokėti didžiulius mokesčius už dirbančiuosius, tačiau žmonės to nesupranta“, – apgailestavo pašnekovas. Jis palygino, koks progresas žemės ūkyje: Kretingalės ūkyje dirbant 1 800 ha žemės, buvo 315 darbuotojų.
