• 18 rugpjūčio, 2022
|

Brangymetį pasiryžę ištverti: kad tik blogiau nebūtų

Maisto produktų kainoms pašokus į aukštumas, dalis gyventojų brangesnių nebegali įpirkti. Sudėtingiausia išgyventi mažas pajamas gaunantiesiems, vaikus auginančioms šeimoms. Tačiau vyresnieji sugeba skaičiuoti savo pinigus ir verstis pagal galimybes – optimizmo semiasi ir iš nelinksmų patirčių. Darbštūs jauni žmonės irgi randa išeičių. „Dabar itin svarbu taupyti, skaičiuoti, planuoti savo išlaidas ir pajamas“, – patikino vėžaitiškė socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė.


Stengiasi oriai gyventi
Kretingalės seniūnijoje gyvenanti Jurgita Andronatij su vyru augina dvi dukras ir du sūnus. „Dalį šeimos biudžeto valdau aš – perku maisto produktus ir moku mokesčius. Iki šio pavasario vidurio mano atlyginimo užteko ir dar galėjau sutaupyti, o dabar dalį išlaidų tenka padengti iš santaupų, – atskleidė daugiavaikė mama. – Žvilgsnis krypsta į pigesnių prekių lentyną. Ypač pabrango varškė ir grietinė, kurios mūsų šeimai reikia daug, nes du vaikai lanko plaukimo treniruotes: auga sportininkai – profesionalūs plaukikai. Mityba mums labai svarbi – apmaudu, kad reikia rinktis pigesnius produktus.“
Abu su vyru taupūs ir darbštūs. „Stengdamiesi oriai gyventi, daug dirbame: vyras – dvejose darbovietėse, aš irgi daugiau nei etatą turiu, o vasarą dar papildoma veikla užsiimu, tačiau neturime galimybės įpirkti brangesnių produktų“, – kalbėjo J. Andronatij.


Pabrango būtiniausi produktai
Endriejaviškė Zita Mačiulienė pastebėjo, kad labiausiai pabrango pienas ir jo produktai. „Bulvės irgi nepigios – anksčiau užsiaugindavau visų daržovių, bet dabar negaliu dėl suprastėjusios sveikatos. Iki brangymečio dar galėjau sutaupyti, o dabar santaupas tenka leisti“, – prisipažino pašnekovė, kurios pensija – 414 eurų, šiemet 20 eurų padidinta, bet mažesnė už vidutinę pensiją. Ogi dar pasitaiko nenumatytų išlaidų, antai sugedus šaldytuvui neplanuotai paklojo 120 eurų. Pabrango dujų balionas – jau 40 eurų. Reikia su gimtadieniu pasveikinti vaikus, anūkus. „Palepinu dvi anūkėles, kurių tėvelis miręs – kas mėnesį iš pensijos duodu po kelis eurus. Noriu, kad jos išmoktų taupyti. Ir supratau, kad jos taupo – turi tikslą“, – džiaugėsi pašnekovė.
Pensininkė pertekliuje negyvena, bet padėti neprašo nei vaikų, nei kitų giminaičių. „Tik bėdai ištikus kreipčiausi, – kalbėjo ji. – Girdėdama skundžiantis, kad viskas labai brangu, neištveriu ir pasakau, jog visi turi norų, bet reikia gyventi pagal savo išgales, pirkti tai, kas pigiau. Jei turi jėgų, tegul augina daržovių, eina grybauti, uogauti. Kadaise žmonės negavo pensijų, bet išgyveno.“
Septyniasdešimtmetė Zena Šurkuvienė iš Agluonėnų kalbėjo, kad net pigiausia buvusi duona viename prekybos centre žymiai pabrango, o aliejus – gal net trigubai, stulbinančios pieno produktų kainos. „Bet užsiauginame daržovių, turime santaupų – išsimaitinsime. Kitur žmonės labiau kenčia – kad tik tokios blogiausios mūsų dienos būtų“, – sakė agluonėniškė.


Kainos – kaip užsienyje
„Euras už kilogramą bulvių!“ – prieš savaitę Gargždų turguje stebėjosi pagyvenusi moteris. Iš tiesų pernai vidurvasarį jos nebuvo tokios brangios. „Pirmąsias ankstyvąsias bulves šiemet pardavinėjome po 2 eurus už kilogramą, vėliau kaina krito iki 1,50 Eur, o dabar – 80 centų“, – ketvirtadienį sakė turguje daržovėmis ir vaisiais prekiaujanti Svetlana Rubavičienė. – Mūsų daržovės pinga. Pirkėjų netrūksta, bet jie perka mažiau nei anksčiau. Būdavo kilogramais, o dabar vienetais perka agurkus, pomidorus. Žmonės „įjungę“ taupymo režimą.“
Seniai turguje prekiaujanti Svetlana girdėjo, jog šiemet žmonės daugiau daržovių augina patys: išgirdę apie artėjantį brangymetį, pavasarį rekordiškai daug nupirko sėklų. „Vienas pasakojo, kad sodininkų bendrijos sklype vietoje žolyno susikasė lysvę ir augina daržoves, bet tie, kas neturi, kur pasisodinti – ateina pirkti, – dėstė prekeivė. – Tačiau viskas gerai, išgyvensim – ne tokias krizes žmonės iškenčia.“
Gargždų parduotuvėlės, priklausančios UAB „Čia market“, pardavėja Rūta Bružienė neslėpė, jog kainų šuolis buvo smūgis ir pirkėjams, ir jai. „Žmonės atvirai piktinosi – reikėjo išklausyti jų priekaištus. Pirmą savaitę namo grįždavau išsekusi. Bet gyventi reikėjo ir mano šeimai – perku tuos pačius produktus, o atlyginimas tiek nepadidėjo, kiek pašoko kainos“, – kalbėjo pardavėja.
Pasak jos, labiausiai brango sviestas – nuo 8 iki 12 eurų už kilogramą, taip pat varškė. Kainos mažesnės esant akcijoms, taip pat turintiesiems lojalumo korteles. Pirkėjų sumažėjo, bet tie, kurie ateina, perka tuos pačius produktus.
Į parduotuvę užsukusi emigrantė, trumpam grįžusi į Gargždus, neslėpė, jog pieno ir jo produktų kainos stebina. „Tiek pat kainuoja ir užsienyje, kur aš gyvenu, betgi kaip skiriasi darbo užmokestis: kirpėja čia uždirba tiek, kiek aš emigracijoje gaunu per savaitę“, – palygino pašnekovė.


Maisto visada reikia
Maisto produktus žmonės perka ir jiems pabrangus, o kaip išgyventi kitiems pardavėjams? Gargždų turguje drabužiais, avalyne prekiaujanti Biruta Alšauskienė kalbėjo, jog po visuotinio kainų kilimo pirkėjų labai sumažėjo, nors savo prekių ji nebrangino. Moterys nebesiryžta atnaujinti savo garderobo vasariškais rūbais – perka tik smulkmenas, tai, kas būtiniausia. Dėvėtų rūbų pardavėjos taip pat nesidžiaugė.
„Žmonės kaip ir anksčiau perka, nes valgyti reikia, tačiau į šuns dienas išdeda valdžią, – atskleidė Violeta Vaitkienė, Tilvikų maisto prekių parduotuvės savininkė. – Žmonėms skaudžiausia, kad pabrango pienas ir jo produktai – 40–50 proc. Antai gabalėlis sviesto „Saulutė“ nuo 1,40 Eur pabrango iki 2,20 Eur. Betgi algos tiek nepadidėjo. O juk brango ir elektra, dujos, kuras, paslaugos.“
Pasak pašnekovės, dauguma kaimo žmonių dirba – važinėja į Gargždus, Klaipėdą ar Plungę. Karvių mažai kas turi, bet užsiaugina paukščių, daržovių – stengiasi išgyventi.


Sumažėjo pardavėjų
Sudėtinga išsilaikyti mažoms parduotuvėlėms. Gargžduose į parduotuvę „Vasara“ užsukę svečiai iš didmiesčių stebisi, kaip ji išgyvena. Ir jau 23 metus gyvuoja. „Vasarą lengviau – žmonės daugiau pinigų turi, o žiemą vos išsilaikome: kaip brango šildymas, elektra! Anksčiau už pastarąją mokėjome 200 eurų per mėnesį, o dabar – 550 eurų“, – dėstė parduotuvės savininkė Jadvyga Skuodienė.
Šioje parduotuvėlėje didžiausias mėsos gaminių pasirinkimas. Pasak verslininkės, jie nedaug pabrango, tik paukštienos kaina gerokai šoktelėjo. „Žmonės perka kaip ir anksčiau. Stengiamės išlaikyti kuo mažesnį antkainį, pirkėjus pritraukti prekių įvairove, maloniu aptarnavimu, – patikino ji. – Tačiau teko sumažinti pardavėjų – spaudžiamės, dalijamės darbu. Aš dirbu be laisvadienių. Norime išsilaikyti dar bent porą metų – konkurencija auga.“
„Čia visada perku ne tik dėl to, kad gyvenu „Vasaros“ kaimynystėje – čia kainos taip nesukeltos, kaip viename prekybos centre. Ir produktai čia visada švieži“, – dėstė nuolatinė pirkėja Karolina. Jai pritarė jaunas vyras, patikinęs, jog čia atėjęs jaučiasi savas, kaip namuose.


Skaičiuoti ir taupyti
„Iki pašokusios infliacijos prekybos centre būtiniausių maisto produktų, ir ne tik jų, nusipirkdavau už 30 eurų, o dabar turiu sumokėti dvigubai, – kalbėjo Vėžaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Stasė Grykšienė. – Nelengva turintiesiems įsipareigojimų bankams, šeimoms, auginančioms vaikus.“
Anot pašnekovės, dabar reikia atidžiai skaičiuoti savo pajamas ir išlaidas – į parduotuvę eiti su reikalingų prekių sąrašu ir ne kasdien. Tačiau kai kurie gyventojai, gaunantys socialines pašalpas ar gyvenantys iš minimalios algos, pinigus išleidžia žaibiškai, negalvodami, ir savaitę kitą neturi už ką duonos nusipirkti. Bėda žmonėms, kurie turi priklausomybių, negalią ar stokoja socialinių įgūdžių.
S. Grykšienės teigimu, pensininkai moka planuoti savo išlaidas – išsiverčia ir su mažesnėmis pajamomis, kai kurie netgi remia savo nedirbančius vaikus. Seniūnijos žmonės užsiaugina daržovių, vaisių, uogų.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių