Braškių augintojai iš Bareikų kaimo pasirinkimu nenusivylė

Karštymetis jaunųjų ūkininkų Rimantės Juciūtės ir Povilo Audriaus Lašo braškių ūkyje Bareikų kaime, Veiviržėnų seniūnijoje. Šiltnamyje kasdien priskinama po 100 kilogramų uogų ir parduodama turguje. Penktus metus šį verslą puoselėjantys ūkininkai patenkinti savo pasirinkimu, tvirtina, jog tai pelninga investicija, bet reikia žinių, patirties ir pastangų.

Ūkininkai R. Juciūtė ir P. A. Lašas: „Mums sekasi auginti braškes – nesiruošiame atsisakyti savo verslo kaime.“

Derlius vėlavo

Pasak R. Juciūtės, šiemet pirmasis braškių derlius vėlavo apie 10 dienų. „Gegužės viduryje savo 20 arų šiltnamyje priskynėme tik apie 10 kilogramų uogų, o pernai to metu – jau po šimtą kilogramų“, – kalbėjo ūkininkė. Už pirmųjų uogų kilogramą pirkėjai mokėjo po 12 eurų, o šiuo metu jos pora eurų atpigusios. Jau visą savaitę ūkininkai kasdien priskina po šimtą kilogramų ir sėkmingai parduoda Klaipėdos senajame turguje, savo kioske prie „Rimi“ prekybos centro, Gargžduose, prie didžiosios „Maximos“. Šiemet jie turi daugiau prekyviečių.

Šie braškių augintojai derlių skina penktą sezoną, todėl nuolatiniai pirkėjai turguje ieško Bareikų kaime užaugintų braškių. Ir vis atsiranda naujų. „Visas pardavėme“, – šią savaitę grįžęs iš turgaus šypsojosi jaunasis ūkininkas Povilas Audrius. Sunku atsispirti pagundai paragauti kvepiančių, gražiai atrodančių braškių. „Mes skiname ryte nuo 5 val. iki 10 val., kol uogos dar neįkaitusios, ir šviežutėles vežame į turgų, – dėstė Rimantė. – Skiname tik sunokusias, kvapnias, nes pus­žalės neturi aromato, kietos ir ne tokios skanios – tokių atvežama iš užsienio.“

Ūkininkai tikisi braškių derlių skinti iki birželio pabaigos, jeigu tik neužklups karščiai. Po to bus pertrauka – sodins naujų daigų ir po penkių savaičių skins vėlyvąjį derlių.

Uogynui įveisti – europinė parama

Šiemet šaltas pavasaris – lauke braškės dar tik žydi. Bet jų augintojai patenkinti oro sąlygomis – pavasarį nereikėjo apsaugos nuo šalnų, nesiautė vėjai, kurie ne kartą nusiaubė šiltnamį. Ir tikisi, kad tokia gamtos pusiausvyra išsilaikys iki birželio pabaigos – bus galimybė šilt­namyje nuskinti uogas, kol prasidės derlius lauko lysvėse. Po atviru dangumi braškyno plotą Rimantė su vyru išplėtė iki pustrečio hektaro. Pernai jaunasis ūkininkas P. A. Lašas parengė projektą europinei paramai ir gavo 34 tūkst. eurų. „Jų neužteko įveisti braškyną dviejų hektarų plote – reikėjo savo lėšų, bet iš banko nereikėjo skolintis“, – sakė jis. Šiemet nemenkas išbandymas – nuskinti ir parduoti derlių iš tokio didelio ploto. Jame auga 8 veislių braškės – nuo ankstyvųjų iki vėlyvųjų. Pernai šie ūkininkai uogas skynė nuo gegužės vidurio iki lapkričio, to paties tikisi ir šiemet.

R. Juciūtė patenkinta, jog šeima išsiverčia iš šio verslo. Anot jos, tai pelninga investicija, bet reikia noro, žinių ir pastangų. Visą vasarą tenka dirbti kasdien, be atokvėpio, kad sėkmingai realizuotų uogas. Per kelerius metus įgijo patirties ir iš to paties ploto gauna didesnį derlių. „Mes dar mokomės – ieškome specialios literatūros apie braškių auginimą, apsaugą nuo ligų, kenkėjų. Randame naujų dalykų, bet dar daug nežinome, – atskleidė ūkininkė. – Braškių ūkio nebeplėsime, bet 1,5 ha plote auginsime moliūgus. Tikimės, jog pavyks juos sėkmingai realizuoti.“ Bet šios ūkininkų valdos – Švėkšnos pašonėje. Bareikų kaime nebeliks lauko braškyno, jo vietoje planuoja sodinti medelius, dvigubai išplėsti šiltnamį, pastatyti šildomą – juose braškėms skirs pusę hektaro.

Braškių ūkyje dirba ne tik abu su vyru, bet ir giminaičiai, padeda uogų skynėjai. Ūkininkų sūneliui Bernardui – pusantrų metų, jis irgi „gelbsti“ godžiai valgydamas braškes. Vadinasi, tėvai užaugino skanias uogas. „Mes valgome neplautas, nes uogų nepurškiame jokiais chemikalais, jos nesiliečia su žeme, skiname su pirštinėmis“, – patikino R. Juciūtė.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.