Bulvės užderėjo, tačiau kainuoja brangiau
Bulviakasis, prasidėjęs rugpjūtį, tęsiasi ir rugsėjį. Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be bulvių, netgi sakoma, kad tai antroji duona lietuviams. Šiemet vieni bulvių augintojai skundžiasi, kad dalis gumbų supuvo, apgraužė grambuolių lervos ir kiti kenkėjai. Kiti džiaugiasi derliumi, kuriam neturėjo įtakos nei kaitra, nei liūtys, nes atnaujino sėklą. „Šiemet bulvių derlius, palyginti su ankstesniais metais, neblogas“, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.
Derliaus šventė Pėžaičiuose
Auginamų bulvių plotų rajone mažėja. Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus duomenimis, šiais metais 424 ūkininkai deklaravo bulvių plotus, tačiau dauguma jas augina savo reikmėms. „Neskaičiuojant didžiausių bulvių ūkių, vidutinis deklaruojančio bulves ūkininko plotas – 0,30–0,50 ha. Didžiausias bulvių augintojas – dreverniškio Petro Vasiliausko šeimos ūkis, kuris deklaruoja 300 ha bulvių“, – patikino skyriaus vedėja A. Latakienė.
Šiemet permainingi orai – vasaros pradžioje karščiai, po to – liūtys, rugpjūtį vėl plūstelėjusi kaitra bulvių augintojų nenuvylė – derlius, palyginti, neblogas.
Taigi buvo verta švęsti Bulvių šventę, į kurią praėjusį šeštadienį tradiciškai pakvietė Pėžaičių verslininkai Juciai, kavinės „Šlakis“ savininkai, bet šį kartą žiūrovai rinkosi vangiai. Renginio dalyvius pasveikinęs rajono Savivaldybės meras Bronius Markauskas pasidžiaugė, kad mes, antroji karta nuo žagrės, užsiauginame ne tik bulvių, bet ir kitų gėrybių rūsius prisikrauname. Jis patikino, jog irgi augina bulvių – pats žemę įdirba, išvagoja ir užvagoja. Taigi ragino ir kitus auginti. Vicemerei Violetai Riaukienei smagu, kad renginyje akcentuojamas bulvės kelias, primenama tradicija. „Neblogai užderėjo bulvės – tikra derliaus šventė“, – šypsojosi ji.
Beje, praėjusį šeštadienį Gargždų turguje kilogramą bulvių galėjai nusipirkti už 50–80 centų, priklausomai nuo jų dydžio. Žvelgiant į bulves, šios dažniausiai asocijuojasi su cepelinais. Jų porcija pėžaitiškių kavinėje kainavo 6 eurus. Šiuo brangymečiu nereikia stebėtis, kad ir jų kaina pašoko.
Augintojų patirtys – skirtingos
Kalbinti bulvių augintojai atskleidė skirtingas patirtis. Balsėniškė Virginija neslėpė, jog dalis bulvių šiemet supuvo. „Užaugo tos, kurias sudaigintas pasodinau“, – pastebėjo ji. Žadeikiškė gyventoja skundėsi, jog daug bulvių sugraužė grambuoliai. „Šiemet tik vidutinis bulvių derlius. Visai menkos ketvirto atsėlio bulvės, žymiai geriau užderėjo atnaujintos sėklos. Matyt, tai turi įtakos derliui“,– svarstė Barbora Petkevičienė iš Tilvikų.
Balsėniškė ūkininkė Vida Gedmintienė patenkinta bulvių derliumi. Iš savo reikmėms auginamų 20 arų prikasė apie 5 tonas bulvių, nepasitaikė supuvusių. „Manau, kad pasisekė, nes pavasarį atnaujinau sėklą. Senosios veislės bulvių derlius prastas, tačiau naujosios ‘Quenn Anne’, ‘Acoustic’ nudžiugino – ir nemažai, ir skanios, – atskleidė V. Gedmintienė. – O juk mūsų ekologinis ūkis – negalime nei mineralinių trąšų, nei herbicidų, fungicidų naudoti. Sėklų pirkome bulvių sėklininkystės ūkyje Drevernoje.“
Ūkininkas Julius Valantinas iš Gelžinių kaimo Dovilų seniūnijos, auginantis 3 ha bulvių, bulviakasį tik įpusėjo. „Šiemet gerai užderėjo, tačiau nemažai nekokybiškų gumbų: dalį išgraužė grambuoliai, kiti dėl temperatūros skirtumo sutrūkinėjo, – kalbėjo J. Valantinas. – Cheminių medžiagų naudojame minimaliai – grambuolius reikės naikinti intensyviau įdirbant žemę.“
Šis ūkininkas savo užaugintas bulves realizuoja Klaipėdos turguje, bet vis labiau populiarėja prekyba internetu. „Turiu daug klientų, šiuo metu užsisakantiems į namus bulvės su pristatymu kainuoja 70 centų už kilogramą, o pernai – 45 centai“, – atskleidė J. Valantinas.
Piktožių kaime, Dovilų seniūnijoje, gyvenantis Kęstutis Kvekšas kasti bulvių neskuba – pradės rugsėjo antrojoje pusėje, anot jo, kad geriau išsilaikytų per žiemą. „Kas pūva, lai supūva dirvoje, – sakė ūkininkas, bulves auginantis 20 arų tik savo reikmėms. – Šiemet žymiai geresnis derlius nei pernai – praėjusį rudenį prikasiau tiek pat, kiek pasodinau. Sėklą pirkau turguje prieš 6 metus.“
Sėklai išleisti pinigai atsiperka
Dreverniškis ūkininkas Petras Vasiliauskas, daugiau nei 20 metų auginantis ir rinkai tiekiantis sėklines bulves, patikino, jog kasmet sodinant nežinomų veislių bulves, gautas iš kaimynų, giminaičių, nereikia tikėtis gero derliaus. „Mes jas vadiname lietuviškomis kantriosiomis, – šmaikštavo ūkininkas. – Be virusų ir tik sertifikuota bulvių sėkla, kurią mes auginame, – gero derliaus garantas. Ji patikrinta nuo visų ligų, kenkėjų, virusų. Ligos plinta ir per gumbus – pasodinus nesveiką gumbą, augalas suserga, derlius mažėja. Bulves sudėtinga sandėliuoti – jos pūva.“
Pasak P. Vasiliausko, norint gauti gerą derlių, reikia kasmet ar bent kas antrus metus keisti bulvių sėklą. „Sėklinės ženkliai brangesnės nei maistinės, nes du tris kartus brangesnis jų dauginimas išlaikant visus technologinius procesus – nevirusuotos sėklos pradžia yra selekcininkų laboratorijose, nes A kategorijos sėkla yra jau šeštų metų dauginimo karta. O sertifikuota sėkla atsiperka dėl bulvių derliaus ir gumbų kokybės“, – dėstė sertifikuoto bulvių sėklininkystės ūkio „Vfarm“ įkūrėjas P. Vasiliauskas. Lietuvoje tai vienas didesnių sėklinių bulvių tiekėjų.
P. Vasiliauskas patenkintas, jog šiemet bulvių derlius geresnis nei pernai, ir gyrė ne tik palankius orus. „Lietaus užteko – laistyti reikėjo tik ankstyvąsias veisles. Mūsų teritorija pamaryje yra palanki dėl virusinių ligų: amarus, platinančius virusines ligas, nupučia vėjas nuo jūros. Be to, turime puikių naujos kartos veislių, kurioms reikia daug mažiau trąšų ir įvairių augalų apsaugos priemonių, kai kurios, kaip antai ‘Acoustic’,‘Alouette’ arba ‘Camelia’, atsparios marui ir kaitrai.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
