Dainų šventei – 100 metų! Seimo skaitykloje – išskirtinės lėlės tautiniais kostiumais „Dainų raštai“
„Nacionalinė dainų ir šokių šventės tradicija – tai šimtą metų besitęsiantis procesas, išaugęs iki didžiausio Lietuvos kultūros reiškinio, kuris ugdo visuomenės kūrybines galias, telkia ją meninei veiklai ir periodiškai buria į nacionalinius šventinius renginius, keliančius didžiulį visuomenės susidomėjimą, tvirtinančius patriotinio bendrumo jausmus.
2024-ųjų metų Dainų šventė – neeilinis renginys, į kurį atvyks apie 36 tūkstančius dalyvių.
Tautinis kostiumas yra vienas iš Dainų švenčių simbolių. Gražu, kai Lietuvos sostinėje gali pamatyti ne tik šokėjus ir dainininkus, pasipuošusius tautiniais kostiumais, bet ir miestiečius, žiūrovus ir svečius, kurie mielai dabinasi lietuvių tautiniais rūbais. Net ir nekoncertuojantys lietuviai stengėsi įsigyti visą kostiumą ar bent jo dalį. Atskirai vertėtų paminėti ir pokario metais ištremtų žmonių pastangas saugoti tautinius rūbus ar išradingai juos pasigaminti tremtyje.
Džiugu, kad kai kurios tautinio kostiumo detalės gražiai pritaikomos kasdienėje aprangoje – riešinės, juostos, kaklajuostės dažnai derinamos prie džinsų ar kitokios laisvalaikio aprangos. Tautinius kostiumus ir jų detales galima traktuoti įvairiai – neturint pakankamai lėšų įsigyti tautinį kostiumą, tikrai galima prie kasdienių rūbų ryšėti juostą, puoštis gintariniais karoliais, užsisiausti languotą vilnonę skarą, užsirišti gėlėtą skarelę ir pan. Dėvintys kostiumus ar papildantys savo aprangą kostiumų detalėmis visuomet jausis lietuvių bendruomenės dalimi, juo labiau, kad dėvintys tautinius kostiumus dažnai sako jaučiantys, jog kostiumas tarsi pakylėja virš žemės.
Skaitykloje surengta įvairių laikotarpių knygų paroda apie lietuvių tautinį kostiumą. Šią parodą gražiai papildo lietuvių tautodailininkių lėlės, pasipuošusios tautiniais kostiumais.
Vilija Lampickaitė-Mickevičienė į Seimo skaitykloje rengiamą parodą atvežė šešias tautiniais drabužiais, kurie atitinka skirtingus Lietuvos regionus, pasipuošusias lėles. Pasak jų kūrėjos, didelę gyvenimo dalį ją supo vaikai, tad vaikų žaislai ir lėlės tapo jos kūrybos šaltiniu. Tautiniais kostiumais sakė susižavėjusi dar tuomet, kai dalyvaudavo Dainų šventėse su Vilniaus pedagoginio universiteto kapela. V. Lampickaitė-Mickevičienė džiaugiasi sukūrusi net keletą tokių kolekcijų: jos lėlės dalyvavo parodose Lietuvoje, Latvijoje, Turkijoje.
Autorė sako pastebėjusi, kad keičiasi ir jaunimo požiūris į tautinį kostiumą. V. Lampickaitė-Mickevičienė lėles puošia audinio atraižomis, kurių gauna iš siuvimo meistrų, siuvančių tautinius drabužius. Ji teigia esanti dėkinga meistrams, dovanojantiems ne tik atraižas, bet ir išdrožtas klumpes, išaustas juostas, kad lėlės „apsirengtų“ autentiškais drabužiais.
Kita parodos autorė Rasa Norvaišaitė tvirtina, kad visą vaikystę labai mėgo žaisti su lėlėmis, gal dėl to tie žaidimai persipynė su pomėgiu. Paklausta, kodėl siuva lėles ir jas rengia tautiniais kostiumais, atsakė, kad, jos manymu, tautinis kostiumas yra pamirštas, labai mažai kūrėjų gamina tokius žaislus. Kiekvieną lėlę autorė siuva atsižvelgdama į etnografinius Lietuvos regionų ypatumus, kuriuos atspindi ir tautinio kostiumo bruožai.
Nors autorinius darbus derėtų itin saugoti, bet, šypsosi Rasa, jos lėlės skirtos žaisti: jas tinka nurengti, aprengti, nes pasiūtos patogiai – su virvelėmis, juostelėmis, gumelėmis ir pan. Medžiagų atraižų Rasai padovanoja siuvėjai, siuvantys tautinius kostiumus. Vaikai, žaisdami su tokiomis lėlėmis, susipažįsta su lietuvių tautiniu kostiumu, jo komplektacija.
Ramutė Petkevičienė parodai pristatė tautinio kostiumo detalių – kojines, pirštines, juostas ir riešines. Ji įsitikinusi, kad kiekviena tokia detalė galėtų ne tik papildyti, bet ir papuošti kasdienę aprangą.
Jeigu į Seimo skaityklą atsivesite vaikų, skaityklos darbuotojos pasiūlys jiems iškarpyti iš popieriaus lėles ir jas aprengti tautiniais kostiumais. Vieni drabužėliai skirti tiesiog iškirpti ir jais aprengti lėles, o kitus galima patiems nuspalvinti ir taip papildyti lėlių drabužių spintas.
Dainų ir šokių šventė, kaip ir tautinis kostiumas, prisideda prie mums visiems svarbių vertybių – kalbos ir tautinės tapatybės – išsaugojimo. Tad maloniai kviečiame susipažinti su tautinėmis lėlėmis. Dainų raštai atsikartoja daugelyje gyvenimo sričių, o parodos eksponatai įkvėps ne vieną matytą detalę panaudoti ir savo aprangoje.
Skaitykloje paroda veiks nuo birželio 25 iki liepos 8 dienos.
Pranešimas spaudai
