Dar kartą apie (ne)mokamas gydymo paslaugas
Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos gydymo įstaigos dabar yra kur kas geriau apsirūpinusios brangiais medicinos prietaisais, reikalingais įvairiems tyrimams atlikti. Šalies gydymo įstaigose stovi nauji kompiuteriniai, magnetinio rezonanso tomografai, ultragarsiniai prietaisai, diagnostinė rentgeno įranga, angiografai, gama kameros ir kiti prietaisai. Atrodytų, turėdamos brangios aparatūros, gydymo įstaigos turėtų užtikrinti jų prieinamumą kiekvienam pacientui, kuriam Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą. Deja, situacija visiškai kitokia.
Liūdnos audito išvados
Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu buvo vertinama, kaip užtikrinamas šiais brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas, ar įstaigose sudarytos sąlygos kokybiškai atlikti reikiamus tyrimus. Audito išvados liūdina – prieinamumas nepakankamas, neišnaudojamos prietaisų galimybės, nes trūksta jais tinkamai mokančių naudotis specialistų. Dar daugiau – neišsamus ir netikslus indikacijų sąrašas tyrimams ir procedūroms, nėra visoms gydymo įstaigoms bendrų tyrimų rezultatų aprašymo reikalavimų. Audito išvadoje net pateikta pavyzdžių, rodančių, kad tyrimų aprašymai neinformatyvūs. Taigi, sumokėję už brangius tyrimus, net negalime būti tikri tikslia diagnoze.
Paskaičius šias išvadas, susidaro ne koks vaizdas – aparatūros yra užtektinai, bet eilinis žmogus deramai ja pasinaudoti negali. O jeigu pacientui ir pavyksta „prisikasti“ prie kurio nors aparato, už tyrimus, kurie turėtų būti nemokami, jis priverstas susimokėti. Tiesa, tiesiogiai jokio mokesčio už šiuos tyrimus lyg ir nėra, tačiau, nesant nustatytų bendrų reikalavimų tyrimui aprašyti, reikia susimokėti už tyrimo nuotrauką ar rezultatų įrašymą į laikmeną.
Brangus nemokamas tyrimas
Sulaukusi vieno vilniečio skundo, susipažinau su jo situacija. Vyras, kuriam reikėjo atlikti galvos magnetinio rezonanso tyrimą, guodėsi turėjęs už jį gerokai patuštinti kišenę. Vilniaus teritorinės ligonių kasos internetiniame tinklalapyje nurodytos 7 gydymo įstaigos, su kuriomis Ligonių kasos yra pasirašiusios sutartis.
O bet tačiau, kaip pasakytų žinomas ir visų mėgstamas televizijos personažas, nors tyrimas yra nemokamas, vyrui buvo pranešta, kad jis kainuos nuo 60 iki 120 litų. Tiesa, žmogui suskubta pranešti, jog tai – ne tyrimo, o laikmenos ar nuotraukos kaina. Pacientas gali numoti ranka ir nuspręsti tų nuotraukų nepirkti. Deja, bus priverstas. Mat, remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu aprašu, atsakymas pacientą siuntusiam gydytojui yra pateikiamas laisva forma, atsakant tik į gydytojo užklausą, o nemokamai suteikti nuotraukos pacientui neprivaloma. Kaip tiksliai radiologas privalo aprašyti atliktą tyrimą, niekas nereglamentuoja, tai paliekama radiologo kompetencijai. Vienas surašo vos porą sakinių, kitas gi aprašymui skiria daugiau laiko ir dėmesio bei pateikia išsamią informaciją ir vertinimą. Todėl pacientą siuntusiam gydytojui dažnai neužtenka tik to laisvos formos aprašo – norėdamas įsigilinti į tyrimo rezultatus, jis turi pamatyti nuotrauką. O jeigu pacientas dar norės pasikonsultuoti su kitu specialistu, garantuotai jo vėlgi bus paprašyta nuotraukos ar laikmenos. Taigi, už ją – nori nenori – tenka susimokėti. Beje, iš žmogaus kišenės daugiau kaip šimtą litų ištraukusi privati gydymo įstaiga už tyrimo atlikimą iš Valstybinės ligonių kasos gauna dar 527 litus…
(Ne)teisėta priemoka
Ir nors sveikatos apsaugos ministras tikina, kad nemokami tyrimai yra prieinami visiems, kaip matome, situacija yra visiškai kitokia. Ministerija teigia, kad neteisėtos priemokos pacientui yra grąžinamos. Tačiau, prieš jas mokėdamas, tas pats pacientas yra verčiamas pasirašyti sutikimą apmokėti tyrimo nuotraukas ar laikmenas, kitaip jų negaus. Pasirašius sutikimą, tokia priemoka jau tampa teisėta, atgauti už ją sumokėtų pinigų vilties nebelieka.
Esu tikra, kad susidariusią situaciją būtų galima išspręsti, kuo skubiau standartizavus radiologinių tyrimų rezultatų aprašus, įdiegus reikalingą įrangą, būtina pasirašyti sutartis su kitomis gydymosi įstaigomis dėl keitimosi diagnostiniais vaizdais, įtraukiant į bendrą duomenų bazę ir prie valstybinių įstaigų prisišliejusiose privačiose įstaigose atlikus tyrimus, ar bent nustatyti adekvačią tyrimo vaizdo įrašymo į laikmeną kainą.
Vilija FILIPOVIČIENĖ
LR Seimo Darbo partijos frakcijos narė
