Dar vienas išbandymas – karščiais

Neseniai niurzgėję, kad nesulaukiame malonios vasaros šilumos, dabar dūstame nuo stichinio karščio, slepiamės pavėsyje arba tūnome vėsiausiame namų kampelyje. Neįprasti karščiai – išbandymas žmonėms, gyvūnams. Tačiau afrikietiško karščio bangos – ne naujiena mūsų šalyje. Domėjomės, kaip karščiausias dienas ištvėrė rajono gyventojai.

Vandens – trigubai daugiau

„Karvės sunkiai kvėpuoja, šnopuoja – juk pavėsyje termometras rodė 34º C karščio, – dėstė smulkioji ūkininkė Zita (vardas pakeistas) iš Judrėnų. – Pavėsio ganykloje nėra – kondicionieriaus nepastatysi, o tvarte nelaikysi – dar karščiau, lauke bent vėjelis pūsteli, be to, tvarte spiečiai musių sukasi. Stengiuosi girdyti šaltu vandeniui, bet ne visada tokia galimybė yra.“

Taigi ir vieną kitą gyvulį turint sunku juos apsaugoti nuo stichinio karščio. Pasak Zitos, šiuo metu sumažėjo piendavių produktyvumas. Tik vištos deda kiaušinius kaip dėjusios, bet dieną tūno tvarte, o jeigu išlenda, tuoj sprunka į krūmus. „Pripyliau į geldą vandens, tai sulipo ir stovi, vėsinasi“, – juokėsi ūkininkė.

Ūkininkas Irmantas Gudauskis iš Girininkų kaimo džiaugėsi itin palankiu oru šienapjūtei: rytą nupjovęs žolę, vakare gali vežti. „Spėjome iki Joninių nupjauti pirmąją žolę. Apie 500 šieno ritinių susidžiovinome, ir šienainio daug pagaminome. Pašaro žiemai – su kaupu, atsargų užtektų ir tuo atveju, jeigu užėjus sausrai išdžiūtų ganyklos“, – kalbėjo Irmantas.

Mėsiniai galvijai per tokią kaitrą nenori ėsti: dieną guli arba stoviniuoja prie vandens. Pasak ūkininko, jo išgeria trigubai daugiau nei įprastai – vakare priveža vandens, o rytą jau tuščia. Kol kas žolės ganyklose užtenka.

Ūkininko dienos bėga laukuose, darbas veja darbą. Šienapjūtė baigta, bet reikia pašarą suvežti į pastogę, o jeigu palis, teks pjauti atolą. „Dabar mažai būnu namuose su šeima“, – šypsojosi I. Gudauskis.

Taigi slėptis nuo saulės ūkininkai neturi galimybės.

Gyvuliai jaučia, kur geriau

Mėsinių galvijų augintojas Vidmantas Buivydas iš Medsėdžių patikino, jog toks karštis ištveriamas, nors gyvuliams labiau patinka vėsesnis oras. „Betgi ir pietinėse šalyse gyvuliai auginami – ištveria, – svarstė ūkininkas. – Mano galvijai ganosi ant kalvos – dieną ramiai guli, o vakare atgyja. Banda palaida, todėl gali rinktis, kur patinka. Gyvuliai guli ant žemės, nes vėsiau.“

V. Buivydas patenkintas, kad iki Joninių beveik pabaigė šienapjūtę. „Pašarų žiemai – į valias: šieno dvigubai daugiau nei ankstesniais metais“, – kalbėjo ūkininkas.

Klemiškės II kaime ūkininkaujančių Silvestros ir Vidmanto Plauškių rūpestis – vištų ferma. Užklupus karščiams, modernioje vištidėje laikomus paukščius gelbsti tai, kad čia įrengta ventiliacijos sistema. „Patalpa, kur laikomos dedeklės, gerai ventiliuojama, nors per tokią kaitrą tai sudėtinga, – atskleidė S. Plauškienė. – Šiuo metu joms reikia daugiau vandens nei įprastai. Labai rūpinamės savo augintinėmis, todėl dėslumas nesumažėjo.“

Vasarą ūkininkai sumažinę vištų pulką iki 200, todėl kiaušinių nereikia vežti į turgų – nuperka iš namų. „Labai paklausūs, nes reikia šaltibarščiams“, – sakė pašnekovė.

Atgaivos – prie vandens telkinių

Endriejave šiomis dienomis retai gatvėje sutiksi vyresnį gyventoją, o jeigu kas išeina į gatvę, tai skrybėlėtas, vandens buteliuką pasiėmęs. Užtat žmonių tiršta prie Kapstato ežero, endriejaviškių pasididžiavimo ir liūdesio, kad šis kasmet vis labiau pelkėja.

„Maudynvietė labai susiaurėjusi – didžioji dalis užžėlusi, bet dar yra kur nusimaudyti, vaikai netgi nardo, – dėstė Endriejavo seniūnijos seniūnė Laimutė Šunokienė. – Čia renkasi ir jaunimas, ir šeimos su vaikais, daug atvyksta rietaviškių. Įrengtas paplūdimys, persirengimo kabinos.“ Taigi rasti kur atsigaivinti karščiu tvoskiančią dieną gali bet kas, žinoma, jeigu jis ne ūkininkas, nedirba samdomo darbo ir panašiai. Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė skundėsi, jog pirmąjį vasaros mėnesį negali laiku padaryti aplinkos tvarkymo darbų – kaista technika, darbininkai pervargsta. O kažkas vis skundžia: antai ir vėl jie sėdi pavėsyje. Bet, anot seniūnės, žmonėms reikia atsipūsti. „Sakome, kad pradėtų darbą anksčiau, kol neįkaitęs oras, kad būtų apsirūpinę vandeniu“, – kalbėjo ji.

Žmonės ieško atgaivos ir prie karjerų vandenų. Čia įrengtos persirengimo kabinos, yra biotualetai. O netrukus prie Dovilų pirmojo karjero bus įrengtas pantoninis lieptas.

Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content