Darbų maratone – ūkininkų susibūrimas Dauparuose
Praėjusį savaitgalį nemažas būrys Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos narių susirinko į tradicinę pavasario darbymečio pabaigtuvių šventę Dauparuose. Didžiuodamiesi ūkininkai iškėlė savo vėliavą su patvirtinta heraldika, aptarė darbymečio rūpesčius bei ateities uždavinius. Bendraminčiai dalijosi patirtimi, džiaugsmais, prisiminė senovinius pavasario darbymečio papročius, dalyvavo sporto varžybose. Susirinkusiuosius linksmino Dauparų kaimo kapela „Šešios bačkos“.
Daugelį pavasarių augalininkystės ūkių savininkus į sėjos pabaigtuves kviesdavęs daupariškis ūkininkas Petras Montvydas. Tačiau šiemet Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos taryba nusprendė šį pavasarį į šventę pakviesti visus rajono ūkininkus. „Tarp sėjos ir šienapjūtės – laisvesnis laikotarpis, – kalbėjo rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas Artūras Česnauskas. – Norime, kad ši šventė taptų tradicinė, kaip metų pabaigoje vykstanti ūkininkų vakaronė, geriausiųjų pagerbimas.“
Sėjos pabaigtuves surengė per darbų sumaištį, kai buvo supuolę pasėlių priežiūros darbai, todėl nesusirinko gausiai, kaip tikėtasi.
Smagiai nusiteikę ūkininkai su šeimomis šurmuliavo Dauparuose, kaimo turizmo sodyboje. Šventės akcentas – rajono Ūkininkų sąjungos vėliavos iškėlimas. Tai buvo patikėta jos pirmininkui A. Česnauskui bei tarybos nariams P. Montvydui ir Broniui Markauskui. Susirinkusieji plojo, kad pagaliau turi savo vėliavą su patvirtinta heraldika. Joje du simboliai – javų varpos ir Gargždų herbas.
Ūkininkų šventėje kalba neišvengiamai sukosi apie ūkio darbus. Jie dalijosi ne tik džiaugsmais, bet ir rūpesčiais. Grūdų augintojai guodėsi, jog teko atsėti ne tik žieminius rapsus, kai kam gedo technika. O dar pasėlių priežiūra. „Reikėjo purkšti chemikalais, kai tvyrojo toks karštis – tik rytais ir vakarais galėjai dirbti“, – kalbėjo vienas stambesnių rajone javų augintojų P. Montvydas.
Pasak jo, grūdų augintojai bėdojo, kad iššalusius žiemkenčius teko atsėti. Ūkininkas sakė iš 300 hektarų atsėjęs 220 ha. „Rizikos faktoriui buvau pasiruošęs: kaip ir kasmet, pasilikau vasarinių javų sėklos, – pasakojo ūkininkas. – Kelerius metus draudžiau pasėlius, bet šią žiemą – ne. Tačiau apdraudžiau vasarojaus plotus. Jis žaliuoja, bet miežius puola rūdys. Tie, kurie nebeicavo sėklos, neturėdami mašinos ar taupydami, dar didesnės bėdos sulaukė – nevalia pažeisti mokslo technologijų.“
P. Montvydas teigė šiemet neprisidėjęs prie šventės organizavimo, nes tuo laikotarpiu su keliolika šalies ūkininkų buvo išvykęs į Londoną, traktorių „New Holland“ gamyklą. „Vieną nusipirkau pernai. Svarstau įsigyti ir kitą, bet tai priklausys nuo finansinių galimybių. Šaltis dėjo per kišenę: apie 100 tūkst. litų nuplėšė.“
Pasak daupariškio Raimondo Kernagio, nerimastingas buvo šis pavasaris. „Javai dygo prastai, nes uždžiūvo, prilijo ir vėl išdžiūvo, – kalbėjo ūkininkas, pasisėjęs 60 ha vasarojaus. – Tačiau derliaus reikia tikėtis: atimdama gamta šiek tiek palieka žmogui.“
„Pieno ūkių savininkams aktualiausia – žaliavos kaina. Beveik metus buvusi stabili, staiga krito, – apgailestavo ŽŪR vicepirmininkas, ūkininkas B. Markauskas. – Šiuo metu pieno kaina 30 proc. mažesnė nei kovą, o birželį kris dar 10 proc.“
Jo teigimu, nors gyvuliai ganyklose, tačiau pieno ūkių savininkams investicijų reikia sėjai, šienapjūtei.
Šventės dalyviai džiaugėsi smagiai praleidę laiką. „Sporto centro direktorius Vaidotas Liutikas padėjo surengti sporto varžybas, kuriose aktyviai dalyvavo žmonės“, – pasakojo A. Česnauskas. Susirinkusiuosius linksmino Dauparų kaimo kapela „Šešios bačkos“.
