Darželiuose keisis valgiaraščiai

Moksliniai tyrimai rodo, jog vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai lemia suaugusių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl vaikų mitybai turi būti skiriamas didelis dėmesys. Jau dabar darželyje vaikai nevalgo dešrelių, majonezo ir pomidorų padažo bei kitų jų racionui nebūtinų ar net kenksmingų produktų. O iki 2018 m. planuojama pakeisti valgiaraščius visuose rajono darželiuose.

Svarbu skonis ir kaina

Vyriausiosios rajono gydytojos Laimos Kaveckienės teigimu, vaikų mitybą, skirtingai nei suaugusiųjų, veikia daug įvairių veiksnių. Tai individualūs veiksniai, kuomet trūksta žinių renkantis maistą, bei suvokimo, kas yra sveikas maistas. Taip pat yra šeimos veiksniai, kuomet būtinas sveikos mitybos įpročių formavimas namuose, ir veiksniai už šeimos ribų – darželis, mokykla ir kt. „Nustatyta, kad socialinius ekonominius netolygumus sąlygoja kaina, prieinamumas ir žinios. Dažnai mažesnės maistinės vertės maistas yra pigesnis, todėl akivaizdu, kad ekonominis kriterijus lemia mitybą, mažiau palankią sveikatai. Lietuvos gyventojai kaip pagrindinį kriterijų, renkantis maistą, nurodo skonį, paskui kainą“, – sakė L. Kaveckienė.

Maistu patenkinti

Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras (VSB) spalio mėnesį atliko rajono ikimokyklines įstaigas lankančių tėvų apklausą apie vaikų mitybą. Joje dalyvavo 1026 tėvai. Atsakymai buvo suskirstyti pagal veiksnius, darančius įtaką vaikų mitybai. Pasak L. Kaveckienės, apklausos rezultatai, atspindintys tėvų nuomonę apie vaikų mitybą ugdymo įstaigoje, yra išties geri. Štai vaikų ugdymo įstaigos valgiaraščiu labai patenkinti 24 proc. tėvų, patenkinti – 57,3 proc. Kad valgiaraštis atitinka vaiko maisto raciono normas, mano 88,8 proc. tėvų. Kas pusmetį keisti valgiaraštį pageidautų 47,7 proc. tėvų.

Smagu, kad tėvai domisi savo atžalų mityba – beveik pusė apklaustųjų – 46,7 proc. – nurodė, jog žino, kokie teisės aktai reglamentuoja valgiaraščių sudarymą. Ir tik 36,3 proc. tėvų nurodė, kad jų vaikas išrankus maistui ir tik 19,9 proc. apklaustųjų mano, kad jų atžala turi suvalgyti visą maisto porciją. Kad būtų padidinta vaiko maitinimo kaina pasisakė beveik pusė tėvų – 48,9 proc. (485), prieš – 51,1 proc. (507).

Dešrelės ir pyragai – mėgstami

Apklausa atskleidė ir darželinukų maitinimosi ypatumus namuose. Pasirodo, net 11,4 proc. tėvų savo mažyliams gamina atskirus patiekalus, kartais tai daro 51,8 proc. Namuose tik 25,9 proc. tėvų visada duoda nesaldintą arbatą. Kad nesaldinta arbata būtų ir darželyje, pasisako daugiau tėvų – jau 51,8 proc. Daugiau kaip pusė tėvų mano, kad konditeriniai gaminiai tinka užkandžiams ir pasisakė už pieniškas dešreles. Vaikai dažniausiai renkasi maistą pagal išvaizdą ir skonį, nemėgsta daržovių patiekalų, labiau renkasi miltinius valgius, pieniškas dešreles. Tai individualūs veiksniai, rodantys, jog dar stokojama žinių renkantis sveikesnį maistą. Tačiau, pasak vyriausiosios rajono gydytojos L. Kaveckienės, šeimų mityboje yra ir teigiamų pokyčių. Antai duoti vaikams darželyje daugiau daržovių nurodė 78,4 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų, kad žuvies patiekalas būtų kartą per savaitę, nurodė 77 proc. apklaustųjų (nė karto – tik 4,2 proc.), kad vištiena būtų patiekiama du ir daugiau kartų – 701,6 proc. respondentų.

Laukia pokyčiai

Klaipėdos rajono VSB visuomenės sveikatos specialistė mitybai Roberta Arnašiūtė yra atsakinga už valgiaraščių sudarymą ikimokyklinėse įstaigose ir jas konsultuoja. Pasak specialistės, šių metų birželio 23 d. įsigaliojus naujai rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo teisės aktui iki 2018 metų privaloma pakeisti ugdymo įstaigų valgiaraščius, kad atitiktų naująjį įsakymą. Paros energijos kiekis vaikams sumažėja 200 kcal, taip pat keičiasi ir maistinių medžiagų kiekiai: baltymų poreikis dienai didėja, riebalų ir angliavandenių kiekis mažėja.

„Valgiaraščio sukūrimas ir derinimas užtrunka 3–6 mėn., todėl per 2017 metus bus parengti du perspektyviniai valgiaraščiai pagal sezonus, kuriais, tikimės, artėjant 2018 metams, pradės vadovautis ugdymo įstaigos. Į valgiaraščio kūrimą norime įtraukti vaikų tėvus, kurie teiktų savo siūlymus ir pastabas. Nuo kitų metų pradžios kiekviename darželyje planuojame surengti susitikimus su tėvais ir aptarti jų apklausos rezultatus. Šiuo metu darželių grupėse dar tebekabo skelbimai, kokių patiekalų tėvai norėtų ir pan. Planuojame kviesti tėvų atstovus, kurie dalyvautų rengiant naujus valgiaraščius“, – sakė R. Arnašiūtė. Anot jos, pačiuose valgiaraščiuose turės atsirasti didesnis kiekis baltyminių produktų, mažiau padažų ir saldžių gaminių. Konditerinius gaminius norima keisti į sveikesnius užkandžius. Vienas iš siūlymų – įsitraukti papildomą lengvo užkandžio maitinimą prieš vakarienę, taip nukeliant vakarienės laiką į vėlesnį ir patenkinant tėvų prašymus vėlinti vakarienės laiką. Žinoma, vietoj 3 maitinimų padarius keturis, t. y. įvedus pavakarius, keistųsi ir mokesčio už darželį kaina, tačiau nežymiai.

Visuomenės sveikatos specialistės mitybai R. Arnašiūtės teigimu, pagrindinis valgiaraščio sudarymo kriterijus yra vaiko poreikiai – dienos maistinės ir energinės vertės atitikimas vaiko fiziologiniams poreikiams, kad kiekvieną dieną jis gautų reikiamų maistinių ir energinių medžiagų kiekius.

Virtuvės neturi… trintuvių

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščiai nėra vienodi, pritaikyti konkrečiai įstaigai, teigia rajono VSB direktorė Neringa Tarvydienė. „Valgiaraštis sudaromas 20 darbo dienų, vaikas per tą laiką gauna skirtingus patiekalus, tai, galima sakyti, per metus suvalgo tik 12 vienodų patiekalų – vieną per mėnesį“, – sakė N. Tarvydienė. Specialistų teigimu, dažniau išverdamos tik kai kurios sriubos, tačiau didžioji dalis patiekalų per mėnesį nesikartoja. Teigiama, jog žymiai įvairesnį valgiaraštį būtų galima pateikti šiek tiek padidinus kainą už maitinimą darželyje. Šiuo metu lopšelinuko maistas dienai kainuoja 1,43 Eur, darželinuko – 1,75 Eur. „Ši kaina patvirtinta jau seniai, nors produktai per tą laiką gerokai pabrango. Mūsų rajono darželiuose kainos – vienos mažiausių Lietuvoje. Tačiau šiek tiek padidinus užmokestį už maistą, būtų galima vaikams pasiūlyti įdomesnių, geresnės kokybės patiekalų. Pavyzdžiui, košių iš moliūgų, pilno grūdo makaronų ir patiekalų iš avižinių miltų“, – sakė R. Arnašiūtė.

Tačiau, pasak L. Kaveckienės, darželiuose trūksta įrangos sveikiems patiekalams gaminti. Pavyzdžiui, trintos daržovių sriubos negali patiekti nė vienas darželis, nes neturi elementarių elektrinių trintuvių. „Turi keistis mūsų požiūris. Dėl pasenusios, nemodernios virtuvės įrangos reikia daugiau darbuotojų ir jie neturi laiko padaryti kažką daugiau negu priklauso. Iki šiol į grupes maistas iš virtuvės nešiojamas kibirais ar kitais nelabai vaikams patraukliais indais, po to supilstomas į lėkštes“, – sakė L. Kaveckienė. „O vaikams svarbu, kaip maistas patiekiamas, iš kokio indo ir į kokią lėkštę įdedamas valgis, ką pasako auklėtoja. Mūsų tikslas – patiekti kuo daugiau daržovių. Ir kad jas vaikai valgytų, daržovės turi būti patraukliai pateiktos“, – pritarė N. Tarvydienė. Darželiuose atsisakoma padažų, vis mažiau saldinama arbata, pomidorų padažas pakeistas mažiau druskinga pomidorų pasta.

Daugėja alergiškų vaikų

Šiuo metu rajono darželiuose yra 13 vaikų, kuriems reikalingas pritaikyto maitinimo valgiaraštis. Ir ši tendencija yra didėjanti, teigia specialistai. „Pasitaiko įvairios alergijos maistui, vieni iš dažniausių alergenų yra kiaušiniai ir pieno produktai. Kiekvienam alergiškam darželinukui yra rengiamas atskiras maitinimas, kiek įmanoma pritaikytas prie bendro valgiaraščio. Kai įstaigą lanko vienas ar keli alergiški vaikai, sunkėja ir virtuvės darbuotojų darbas, kadangi kiekvienam vaikučiui reikia gaminti atskirai. Didėja poreikis įsigyti mažo tūrio indų, nes alergiškų vaikų maistas negali turėti sąlyčio su kitais patiekalais. Yra vaikų, kuriems perkami ir tam tikri specifiniai maisto produktai: be gliuteno, be kiaušinio ir taip toliau“, – sakė R. Arnašiūtė, visuomenės sveikatos specialistė mitybai.

Vyriausiosios rajono gydytojos L. Kaveckienės teigimu, ikimokyklinio amžiaus vaikai didesnę dienos dalį praleidžia ugdymo įstaigoje, todėl maitinimo organizavimas čia yra labai svarbus. „Būtina užtikrinti vaikų amžiui tinkamą maitinimą, nežiūrint jų tėvų turimų pajamų bei požiūrio į sveiką mitybą. Labai svarbu formuoti vaikų suvokimą, įgūdžius, kaip sveikai maitintis nuo pat mažens, nes šie įgūdžiai turės didelės įtakos vėlesniais jų gyvenimo tarpsniais“, – sakė L. Kaveckienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių