Daugiabučiai privalės kaupti pinigus

Nusenę sovietiniai daugiabučiai namai pagaliau privers susiimti jų savininkus. Aplinkos ministerijos parengtame projekte numatyta, kad kiekvienas daugiabučiui priklausantis butas privalės į atskirą kaupimo fondą kas mėnesį įnešti fiksuotą sumą. Lėšos būtų skirtos neplanuotiems remontams, didesnėms investicijoms į namo atnaujinimą. Projektas pateiktas tvirtinti Vyriausybei.

Įmoka – 5–30 proc. minimumo

Aplinkos ministerijos siūlymu kaupiamoji įmoka per mėnesį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. minimalios mėnesio algos. Butų savininkų sprendimu ją būtų galima padidinti, tačiau ne daugiau kaip 30 proc. Sukauptos lėšos turėtų būti laikomos atskiroje sąskaitoje, jų nebūtų galima naudoti kitiems daugiabučio administratoriaus tikslams.

Skaičiuojant pagal dabartinę minimalią algą, tai būtų po 5 euro centus už kvadratinį metrą. Taigi vidutinis 60 m² butas į kaupiamąjį fondą turėtų įmokėti 3 eurus (apie 10 Lt).

Dar 2001 m. Civiliniame kodekse buvo numatyta prievolė daugiabučiams kaupti lėšas atnaujinimui. Tačiau poįstatyminių teisės aktų, numatančių, kaip tai turi būti daroma, iki šiol nėra. Visgi dalis daugiabučių ir be papildomo įpareigojimo kaupia lėšas į atskirą fondą.

Akcentuojama, kad toks lėšų kaupimas apsaugotų nuo staigaus lėšų poreikio. Name įvykus avarijai, prireikus skubiai keisti šilumos punkto įrangą ar užlopyti stogą, gyventojai dažniausiai turi iškart investuoti didesnę pinigų sumą. Įsigaliojus pakeitimams, lėšos būtų kaupiamos „neskausmingai“.

Savanoriškai kaupti delsia

Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime nurodoma, kad daugelyje šalies miestų būstas yra gerokai susidėvėjęs, kai kurie pastatai net pradėjo kelti grėsmę jų gyventojams. Senus daugiabučius tiesiog būtina atnaujinti. Pavyzdžiui, bituminė stogo danga tarnauja ne ilgiau kaip 20 metų, vandentiekio ir kiti vamzdynai – ne ilgiau kaip 30–35 metus. Po keturių dešimtmečių daug rūpesčių gali pridaryti nusidėvėjusios balkonų konstrukcijos, liftai.

Deja, pasak Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės Elvyros Radavičienės, gyventojai nėra linkę investuoti į bendrojo naudojimo objektus.

„Viena iš priežasčių, trukdančių kaupti lėšas, – nepasitikėjimas namų valdytojais (administratoriais), nuogąstavimai, kad lėšos bus neskaidriai naudojamos. Todėl Civilinis kodeksas buvo patikslintas nuoroda, kad Vyriausybė nustatytų daugiabučiui atnaujinti skirtų lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką“, – aiškina ji.

Lietuvos šilumos tiekėjų surinktais duomenimis, dauguma lietuvių gyvena senuose sovietinės statybos daugiabučiuose.

55,7 proc. visų daugiabučių sudaro senos statybos nerenovuoti daugiabučiai, o 22,4 proc. – itin seni ir nerenovuoti, o likusią dalį sudaro kiek naujesni arba visiškai nauji daugiabučiai.

Tinkamai prižiūrint ir atnaujinant daugiabučius, garantuojamas ne tik racionalus lėšų naudojimas – tausojama ir šilumos energija. Sistemingai atnaujinant įrangą, stogo dangas ar vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, į aplinką išskiriama mažiau kenksmingų medžiagų ir taip mažinama žala gamtai.


  • Klaipėdos rajone yra 107 daugiabučiai namai, iš kurių didžiąją dalį – 64 namus Gargžduose – prižiūri Savivaldybės paskirtas administratorius UAB „Gargždų būstas“. Įmonės direktorius Rimvydas Rameika patvirtino, kad butų savininkai iki šiol nekaupia lėšų nei planuotiems, nei neplanuotiems remontams. „Prireikus skubių investicijų dažniausiai naudojame nepanaudotas lėšas, kurių pavykdavo sutaupyti iš renkamų eksploatacijos ir administravimo lėšų. Iš gyventojų nerinkdami papildomų pinigų gebėdavome name pakeisti langus, laukujas duris, lopyti stogus, kai kur atnaujinti šiluminius mazgus. Nuo praėjusių metų gruodžio visuotinai sumažintas eksploatacijos mokesčio tarifas, dėl ko gyventojams sumažinome sąskaitas. Kita vertus, sutaupyti lėšų jau nepavyks – iš surinktų mokesčių galėsime užtikrinti tik privalomąją daugiabučio priežiūrą. Dėl to papildomam lėšų kaupimui tikrai pritariu. Žinoma, tai reikalautų didžiulio darbo informuojant gyventojus. Ir dabar prireikia daug pastangų, kol įtikiname žmones vieno ar kito remonto būtinybe. Tačiau siūlyčiau lėšas kaupti tiksliniams darbams, o sutaupius iškart įgyvendinti. Žmonės turi žinoti, kam taupo“, – įsitikinęs R. Rameika.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių