Daugiabučių modernizacija rajone – vėžlio žingsniais

Geriausia vieta gyventi tituluojamas Klaipėdos rajonas negali pasigirti sparčiais daugiabučių atnaujinimo-modernizacijos tempais. Velkasi gale: iš 60 savivaldybių užima 48 vietą. Renovuotų namų dalis siekia tik 4,7 proc. (Lietuvos bendras vidurkis – 10 proc.). Renovuotas 31 daugiabutis iš 661 potencialaus, o dabar renovuojama 12.
Gargždiškių žvilgsniai krypsta į neseniai atnaujinti pradėtą Klaipėdos g. 21 daugiabutį. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ pirmininkas Pranas Gečas „Bangai“ sakė, kad visas procesas prasidėjo dar 2019 metais, tad kelias ilgas ir toli gražu nelengvas.

Mokės 20 metų
„Klaipėdos g. 21 daugiabučio renovacijos rangos darbus atlieka Šiaulių „Aukstata“, dar yra subrangovai. Renovacija bus atliekama 100 proc. Tvarkomi pamatai, sienos, ant stogo atsiras saulės baterijos. Bus keičiamas šiluminis mazgas, radiatoriai, vamzdynai. Apskaita bus kompiuterizuota. Darbų vertė numatyta 880 tūkst. Eur“, – pasakojo P. Gečas.
Jis informavo, kad pagal parengtą investicinį Klaipėdos g. 21 atnaujinimo-modernizavimo planą gyventojai už renovaciją mokės 20 metų. Priklausomai nuo kvadratūros kiekvieno buto šeimininkų mokama suma skirsis. „Pavyzdžiui, buto, kuris yra 49,61 kvadratinių metrų, savininkams teks 67,16 Eur sąskaita kiekvieną mėnesį. Ši suma, priklausomai nuo butų ploto, svyruoja nuo 34,87 Eur iki 98,51 Eur per mėnesį“, – dėstė daugiabučio namo savininkų bendrijos „Ramunė“ pirmininkas Pranas.
Anot jo, valstybės subsidija renovuojamam daugiabučiui – 30 proc., dar yra galimybė papildomai gauti 10 proc. Tačiau P. Gečas apgailestavo, kad bendradarbiavimas su Klaipėdos rajono savivaldybe labai paviršutiniškas, vis atsimušama į sieną. „Kretingoje, Šilutėje specialistai viską paaiškina, pataria – pas mus nieko panašaus“, – apgailestavo pašnekovas.
Prieš renovaciją Klaipėdos g. 21 energetinio naudingumo klasė yra F, po modernizacijos numatoma B klasė.

Pareigybei skelbs konkursą
„Banga“ kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad ši informuotų, ar yra renovacijas kuruojantis specialistas, ar teikiama parama iš Savivaldybės ir pan.
Rajono Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyrius informavo, kad skyriuje yra numatyta pareigybė, kuri turėtų kuruoti daugiabučių renovacijos klausimus. Šiuo metu ji neužimta, artimiausiu metu bus paskelbtas konkursas.
„Savivaldybės atstovai dalyvauja daugiabučių, norinčių namo renovacijos, susirinkimuose, paaiškina, kaip vyksta renovacija, ruošia susirinkimo protokolus. Gyventojams pritarus renovacijai, daugiabučio administratorius rengia investicinį projektą ir teikia jį Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA), kuri skiria finansinę paramą“, – aiškino Savivaldybės atstovai. Tačiau Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje parašyta, kad Viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nebeadministruoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos bei nevykdo paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytų funkcijų. Ši sritis perduota Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, todėl visi prašymai, dokumentai ir informacija, susijusi su daugiabučių namų atnaujinimu (modernizavimu), nuo 2021 m. lapkričio 1 d. turėtų būti teikiami Aplinkos projektų valdymo agentūrai.

Programa – statytiems iki 1993 m.
Daugiausia daugiabučių Klaipėdos rajone buvo modernizuota 2016 m. – 15. Mažiausiai 2020 m. – 1. O 2021-aisiais atnaujinti-modernizuoti 4 daugiabučiai rajone.
Aplinkos projektų valdymo agentūros Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė „Bangą“ informavo, kad daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje gali dalyvauti daugiabučiai namai, kurie yra pastatyti iki 1993 metų. Įgyvendinus projektą (atnaujinus daugiabutį namą) ir pasiekus minimalius privalomus reikalavimus (pasiekta ne mažesnė nei C energinio efektyvumo klasė ir sutapyta ne mažiau nei 40 proc. skaičiuojamosios šiluminės energijos), butų ir kitų patalpų savininkams teikiama valstybės parama: 100 proc. apmokama/kompensuojama už: projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas; projekto (ar jo dalies) parengimo išlaidas (techninis darbo projektas, projekto vykdymo priežiūra, projekto ekspertizė, investicijų planas, energinio naudingumo sertifikatai, sandarumo matavimai); statybos techninė priežiūra. Anot E. Pliuskuvienės, 30 proc. dydžio subsidija numatyta už rangos darbus (energinio efektyvumo didinimo priemonės); 10 proc. papildoma parama (subsidija), jei keičiamas senas neautomatizuotas šilumos punktas ar keičiama/atnaujinama šildymo sistema (papildoma parama skaičiuojama tik šioms priemonėms).
„Lengvatinis kreditas visiems rangos darbams (energinį efektyvumą didinančios ir kitos priemonės). 100 proc. apmokamos visos išlaidos butų savininkams, gaunantiems kompensacijas už šildymą (apmokėjimus už rangos darbus vykdo savivaldybės, ne agentūra)“, – aiškino E. Pliuskuvienė.

Parama namų administratoriams
Į klausimą, ar Savivaldybė prisideda prie renovacijos išlaidų, „Banga“ gavo tokį Savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus atsakymą: „Savivaldybė renovacijos išlaidų gyventojams nefinansuoja, tačiau, siekdama ją skatinti, teikia paramą daugiabučių namų administratoriams, kurie įrodo renovacijos naudą gyventojams ir ją įgyvendina.“
Paprašius patikslinti, kokia ta parama, paaiškinta, kad Savivaldybė skiria 1 Eur už 1 kv. m daugiabučio namo bendrojo ploto kompensuoti bendrojo naudojimo objektų valdytojų sąnaudas, patirtas organizuojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojų darbus – butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų ir/ar balsavimų raštu organizavimą dėl sprendimo atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį namą, parengti pastato energinį naudingumo sertifikatą ir investicijų planą; susirinkimų investicijų plano viešajam aptarimui ir jo tvirtinimui organizavimą; paraiškų daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) pateikimą Agentūrai vertinti; butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl finansuotojo pasirinkimo organizavimą, kitų su tuo susijusių darbų/paslaugų teikimą. Administratorius pateikia nurodytus dokumentus ir gauna tą išmoką vieną kartą. Išmoka nėra nuolatinė.

Rekordinis paraiškų skaičius

Pernai aštuntajame Aplinkos ministerijos kvietime gautos 784 paraiškos daugiabučiams atnaujinti – daugiausia per visą renovacijos istoriją. Užregistruotų paraiškų vertė sudaro 435 mln. eurų. Ankstesniajame kvietime tokių paraiškų buvo sulaukta 458.
-Renovacija panašaus populiarumo buvo sulaukusi nebent 2018 m., kai gyventojai pateikė 707 paraiškas. Renovacijos kvietimai aplinkos ministro įsakymu skelbiami nuo 2016 m.
-Pernai didžiausią norą renovuoti daugiabučius pareiškė Vilniaus miesto savivaldybės (139 paraiškos), Klaipėdos miesto savivaldybės (66), Kauno miesto savivaldybės (59) gyventojai.
-Nuo 2005 m. Lietuvoje buvo renovuoti 3 855 daugiabučiai – tai yra 10 proc. šių pastatų.

Agnė ADOMAITĖ