Daugiavaikės kretingališkės stiprybė – geri vaikai

O. Galdikienė su anūkėmis (iš kairės) A. Gižiene, S. Tamošauskiene ir proanūke Ieva. „Su Dievo padėjimu užauginau vaikus“, – sakė daugiavaikė mama.

 

Kretingališkę Oną Galdikienę būrys vaikų, anūkų ir proanūkių rytoj sveikins ne tik su Motinos diena. Šalies Prezidentė ją apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. „Su Dievo padėjimu užauginau vaikus. Aiškinau jiems, kas galima ir ko negalima daryti. Visi užaugo geri, teisingi ir jautrūs. Visi gerbia ir myli mane“, – didžiuodamasi kalbėjo O. Galdikienė, gyvenanti su dukros ir anūkės šeimomis.

Namuose – keturios kartos

Užauginusi 8 dukras ir 3 sūnus O. Galdikienė sovietmečiu pelnė ne vieną apdovanojimą. Anuomet ir motinos did­vyrės statusą turėjo. „Buvo lengvatų: prisisegusi ženkliuką, pustuštėje parduotuvėje be eilės „deficitų“ galėjau nusipirkti, – nuotaikingai dėstė pašnekovė. – Pagimdžiusi 10 vaikų, pašalpėlę gavau. Į pensiją išėjau būdama 50 metų.“

Prezidentės apdovanojimas – reikšmingiausias jos gyvenime. Tačiau 96-ojo pavasario sulaukusi kretingališkė O. Galdikienė vakar nesiryžo leistis į kelionę, iškilmingą ceremoniją sostinėje, kad iš Prezidentės rankų priimtų ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.

Artimųjų apsuptyje gyvenanti O. Galdikienė džiaugiasi gerais savo vaikais, kuriems auklėti nelaikiusi rykštės. „Aiškinau dukroms ir sūnums, kas galima ir ko negalima daryti – jie klausė, – dalijosi patirtimi pulką savo vaikų į gyvenimą išleidusi kretingališkė. – Visi užaugo sveiki, geri ir teisingi.“

Nuo Salantų kilusi žemaitė su dukros Birutės šeima beveik prieš 4 dešimtmečius Kretingalėje pasistatė namą. Dabar čia gyvena 4 kartos: Onos dukra Birutė Motiejauskienė su vyru, anūkė Sigita Tamošauskienė su vyru ir proanūkiai Karolis bei Ieva. Ir kiti vaikai įsikūrė netoliese: Kretingalės seniūnijoje Aldona, Onutė, kiti Palangoje, Klaipėdoje, Gargžduose.

O. Galdikienė didžiuojasi sulaukusi 33 anūkų, 55 proanūkių ir proproanūkio. Ne tiek daug jų užsieniuose išsibarstę. Daugiavaikė mama apgailestavo, kad teko į paskutinę kelionę palydėti užaugusius sūnų ir dukrą.

Su Dievo padėjimu

Ilgaamžė, prisiminusi sunkią našlaitės dalią, didžiausią vaikystės nuoskaudą, kad patėvis neleido mokytis – mokykloje praleido vos dvi savaites, tvirtino, jog geriausia buvę, kai užaugo ir tapo savarankiška. Už vyro ištekėjo 22 metų ir kartu nugyveno 53 metus. Jos žmogus į amžinybę išėjo prieš 16 metų. „Nemušė – buvo geras. Savo dukroms ir anūkėms sakau, kad vyro nereikia erzinti: bus problemų“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Sunkią naštą auginant, auklėjant vaikus kretingališkė piešė šviesiomis spalvomis. „Su Dievo padėjimu užauginom“, – sakė ji.

Nelengva buvo išmaitinti, aprengti tokį pulką. Nespėdavo kiekvieną paglostyti – vaikai vieni kitus prižiūrėjo. O. Galdikienė prisipažino: „Džiaugiuosi matydama, kaip tėvelis Ievą dažnai kilnoja. Ir mano vyras mylėjo vaikus, ypač dukras. Rūpestingas ir protingas žmogus buvo.“

Bet didieji rūpesčiai šeimoje teko mamai. O. Galdikienė dirbo ūkyje lauko darbus, o namuose laukė kitas ūkis, vaikai. Iš tetos siuvėjos išmokusi siūti, siūdavo ne tik savo šeimai, bet ir kitiems – šiek tiek prisidurdavo pinigų.

Močiutės šviesa

Paklausus, kas svarbiausia auklėjant vaikus, O. Galdikienė tikino, jog reikia nuolat aiškinti vaikams, kas gerai ir kas blogai. Ir pridūrė: „Reikia gyventi su Dievu, melstis. Juk Dievas kiekvienam skiria angelą sargą.“

Anūkė Alma Gižienė, dirbanti Kretingalės seniūnijoje socialine darbuotoja, patikino, jog plačioje giminėje nepasitaikė sunkių ligų nei skaudžių nelaimių. Ji prisimena ne tik, kaip su kitais anūkais pas močiutę praleisdavo vasaras, kokia skani būdavusi jos virta „pusinė“ košė, kakava, pyragas… „Močiutė veždavosi mus į Kretingos bažnyčią. Visus anūkus paruošė Pirmajai komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui“, – pasakojo Alma.

Anūkė S. Tamošauskienė, užaugusi močiutės pašonėje ir dabar daugiausia laiko su ja praleidžianti, sakė, kad ji buvusi užuovėja, nors ir pabardavusi.

O. Galdikienei visi vaikai geri, jautrūs, visi ją myli ir gerbia. Negali atsistebėti mažosios proanūkės Ievos supratingumu: „Pastebėjusi, kad liūdną akimirką apsiverkiu, ketverių metų mergaitė manęs klausia, kas nuskriaudė? Paauglys proanūkis Karolis su manimi eina pasivaikščioti po Kretingalę.“

Viena iš vyriausių gyventojų Kretingalės seniūnijoje O. Galdikienė šypsodamasi tvirtino, jog gyventi gera. Gyvenimo džiaugsmo jai teikia būrys vaikų, anūkų, proanūkių ir proproanūkis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content