Daukšaitiškiai žolynus jau supynė
Daukšaičių bendruomenės nariai rasotus žolynus jau supynė į įvairiaspalvius vainikus, dainuodamos sudėjo į paukštelių giesmininkų figūrėles, ąžuolų lapus suguldė į girliandas ir jau drąsinasi apsilankyti pas gebančius pranašauti, kurie spręsdami iš surinktos devynių žolių puokštės papasakotų, ko galima tikėtis ateityje. Dviejų metrų aukščio vartai, padaryti kaimo auksarankio, per Jonines ženklins įėjimą į saugią bendruomenės erdvę. Slėpiningomis Joninių tradicijomis Daukšaičių bendruomenė savaitgalį nuoširdžiai pasidalijo su Punsko lietuviais.
Neišnykusi natūrali bendrystė
Daukšaičių bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ pirmininkė Alma Vanagienė praėjusį penktadienį švytėte švytėjo: net trys dešimtys daukšaitiškių pirmą kartą susirinko į edukacinį užsiėmimą Joninių tradicijų tema. Iš pat ankstyvo ryto nešinos lietaus nupraustais žolynais praktinio užsiėmimo dalyvės šešias valandas mokėsi pinti Joninių simbolius, dalijosi sukaupta patirtimi, savo pynimus palydėdamos gražiomis lietuvių liaudies dainomis. Daukšaitiškių kūrybinėms dirbtuvėms vadovavusi Klaipėdos etnokultūros centro vyr. specialistė Lina Prončatovaitė „Bangai“ sakė ir pati moteris mokiusi, ir pati daug iš jų pasimokiusi. „Jaudina jauki, šilta bendruomenės dvasia. Čia neišnykęs natūralus bendravimas, kuris dar nepaveiktas naujųjų technologijų. Šiame kaime tebejaučiamas ryšys su gamta, pirmapradiškumas, patirties perdavimas iš kartos į kartą, nėra susvetimėjimo, vyrauja atvirumas“, – savo potyriais dalijosi L. Prončatovaitė.
O prie stalo pietų vaišėms – plovui su česnako galvute ir rabarbarų kompotu – kūrybinių dirbtuvių dalyvius susodino nepamainomos Daukšaičių šeimininkės Dalia Jakavičienė ir Regina Mikužienė. Gardaus vainikėlio formos keksas, keptas dar vienos pynėjos Sofijos Mikužienės, įteiktas „Bangos“ redakcijai. „Čia tikra bendrystės terapija“, – pastebėjo Klaipėdos etnokultūros centro vyr. specialistė L. Prončatovaitė, edukaciniame užsiėmime atskleidusi svarbiausius Joninių papročius.
Kuria visi kartu
Edukaciniame užsiėmime su dukra Austėja dalyvavusi Ramunė Žvirblienė sakė, kad visa jų šeima – vyras, dar dvi dukros Eglė ir Rūta – visada žolynus renka prieš Jonines arba per jas, nes žino to slėpiningo laiko magiškąją galią. Tad šalpusnių, kraujažolių, mėtų, čiobrelių ir kt. vaistažolių arbatas geriantys visą žiemą.
R. Žvirblienė – prityrusi vainikų pynėja, mat ją pinti iš švylių mokęs tėvelis. „Tad per mokykloje rengiamus pasirodymus esu nupynusi net sijoną, skraistę“, – pasakojo Ramunė.
Kita daukšaitiškė Dalia Eglynienė prisipažino, kad mokėjusi pinti tik iš kiaulpienių, o edukaciniame užsiėmime sugebėjo iš žolynų net paukštį išpinti. Galbūt būtent šis paukštelis sūpuosis ant Broniaus Lomsargio padarytų medinių vartų, kurie per Jonines Daukšaičiuose žymės bendruomenės erdvės sakralumą.
Daukšaitiškiai tą erdvę kaip įmanydami puoselėja: nenuilstantis bendruomenės narys, seniūnaitis Viktoras Toleikis subūrė vyrus ir perklojo plyteles prie bendruomenės namų, nutiesė net takelį, Vytautas Būdvytis padovanojo gėlių, kurios puošia Broniaus Rumšos padarytą stovą.
Lietuvybę puoselėja nuoširdžiai
„Tarptautiniame kalendorinių švenčių projekte bendradarbiaujame su Punsko lietuvių bendruomene. Mūsų pareiga – pristatyti saulėgrįžos šventės – Rasų, Kupolės, Joninių – papročius, o mūsų partneriai iš Lenkijos, kurių sulaukėme šeštadienį, birželio 14-ąją, atsakingi už Žolinę“, – taip A. Vanagienė atskleidė priežastį, kodėl daukšaitiškiai Joninėms pradėjo ruoštis dar gerokai prieš savaitę. Visas kaimas su svečiais Jonines švęs birželio 21 d.
Keliasdešimčiai atvykusių Punsko lietuvių, dalyvaujančių bendradarbiavimo projekte, Daukšaičių bendruomenė šeštadienį parodė ne tik pasiruošimą Joninėms – vartus, kupolę, vainikus, bet ir Mažosios Lietuvos muziejų, Baltijos jūrą, kartu stebėjo programą Dovilų etnokultūros centre, vakare susipažino su Judrėnų kultūros centro puoselėjamu kulinariniu paveldu, dalyvavo Gargždų kultūros centro kolektyvo „Cyrulelis“ koncertinėje programoje.
– Mūsų bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ projekto, kurį iš tarptautinės programos lėšų 5000 litų finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, tikslas – užmegzti glaudesnius tarpusavio santykius su Punsko lietuvių bendruomene. Tam pasitarnauja ir projekto užsiėmimai apie kalendorines šventes. Mes matome ir jaučiame, kaip nuoširdžiai veikia punskiečiai puoselėdami lietuvybę, – akcentavo A. Vanagienė, pasidžiaugusi būsima daukšaitiškių ir Dovilų etnokultūros centro kelione į Punską švęsti Oninių.
