Deimantinių sutuoktinių paslaptis: meilė amžinai

K. ir A. Žutautai: „Gyvenimas – tarsi sūpuoklės: aukštyn žemyn. Bet mes labai laimingi.“ Dukra Dalia: „Mūsų tėvai – išskirtinė pora.“

 

Retai sutuoktinių porai lemta sulaukti 50, juolab 60 bendro gyvenimo metų. Išlaikyti gražius santykius per gyvenimą sugeba ne visi. Šią vasarą deimantines vestuves šventė ir santuokos įžadus atnaujino gargždiškiai Danutė ir Algirdas Šmatavičiai bei priekuliškiai Kristina ir Antanas Žutautai. Vieni kitų nepažįstantys bendraamžiai, prieš 60 metų vienintelėje tuomet Klaipėdos bažnytėlėje prieš altorių prisiekę amžiną meilę, dėkojo Dievui už ilgą ir laimingą gyvenimą. Užauginę dorus vaikus, anuomet vertinami ir gerbiami darbe, dabar vienas kitą stiprina savo palaikymu.

D. ir A. Šmatavičiai: „Esame pakylėti. Nejaugi mes 60 metų  praleidome kartu?“Karietomis – atnaujinti santuokos įžadų

Gargždiškiai Danutė ir Algirdas Šmatavičiai laimingi kartu nugyvenę ilgą ir prasmingą gyvenimą. Senjorai, sveikatos bėdų priversti persikelti iš savo išpuoselėtos sodybos į daugiabutį, tebesidžiaugia buvimu kartu.

Klaipėdoje užaugusi Danutė jaunystėje pasirinko veterinarijos mokslus. Tuometėje veterinarijos akademijoje tik kelios merginos puošė kelių dešimčių studentų būrį. Porą metų vyresniam Algirdui iš karto į akį krito ilgaplaukė studentė.

„Jis mane papirko švelnumu, gerumu, puikiai mokėsi, – šypsodamasi pasakojo D. Šmatavičienė. – Ačiū Dievui, švelnus liko iki šiol: nei pykčių, nei barnių mūsų vaikai nematė.“

Dvidešimtmečio nesulaukusi Danutė ištekėjo. „Anksčiau nebuvo mados gyventi „susidėjus“. Dabar susimaišęs pasaulis“, – kalbėjo ji. Ir pridūrė, jog kadaise Prancūzijoje lankydamasi pas seserį išgirdo apie laisvą prancūzų gyvenimą: nesusituokę, su kelinta moterimi ar vyru gyvena…

„Pirmosios mūsų vestuvės buvo „skrumnos“, – šypsodamasi prisiminė D. Šmatavičienė, skaičiuojanti 80-uosius metus. Jubiliejinis gimtadienis – gruodį.

Tačiau deimantinės apstulbino ne tik sukaktuvininkus, bet ir visą Palangą.

Paskutinį liepos šeštadienį karietomis miesto gatvėmis į bažnyčią riedėjusiai deimantinei porai ir jos palydai plojo, mojavo praeiviai. Šios iškilmės – Šmatavičių vaikų Virginijos ir Alfredo dovana. Beje, tėvai anuomet šioje bažnyčioje pakrikštijo dukrą.

Po santuokos įžadų atnaujinimo šventoriuje į padangę pakilo 60 balandžių.

Ką išgyveno deimantinė pora tą valandėlę?

Danutė prisipažino: „Apsiverkiau – nieko nežinojome apie šią staigmeną. Susirinko visi vaikai, anūkai… Svarbiausia – jų meilė.“

„Pakylėtas buvau. Negalėjau patikėti: nejaugi mes tiek metų gyvename kartu? – ištarė Algirdas ir pridūrė: – Prasmingai nugyventas mūsų gyvenimas.“

Pastovumas darbe ir gyvenime

Šmatavičiai į Gargždus atvyko 1961 m. Nei specialybės, nei darbo vietos nepakeitė per visą gyvenimą. Keitėsi tik pareigos ir įmonių pavadinimas. D. Šmatavičienė dirbo tuometėje veislininkystės-sėklinimo įmonėje vyriausiąja gydytoja. A. Šmatavičius, Klaipėdos rajono veterinarijos ligoninėje pradėjęs terapeutu, pakilo iki vyriausiojo gydytojo. Sulaukę pensijos, Šmatavičiai įkūrė veterinarijos kliniką, kurioje abu dirbo. Gydė šunelius, kates ir kitus žmonių augintinius. Sulaukęs 80-ojo gimtadienio, Algirdas nutraukė įmonės veiklą.

Reikšmingas paskutinis apdovanojimas – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pirmojo laipsnio Garbės ženklas. Už veterinarinę veiklą pelnęs ne vieną garbės, padėkos raštą, pastaruoju apdovanojimu labai džiaugėsi. Baigėsi profesinė veikla, kuriai paskyrė visą gyvenimą.

„Ir dabar skambina žmonės, ieškodami pagalbos savo augintiniams, – pasakojo D. Šmatavičienė. – Stengėmės visada išklausyti žmones, atsinešusius savo keturkojus. Juk visiems reikia meilės.“

Beje, Šmatavičių vaikai taip pat pasirinko veterinarijos studijas. Dirbdami pagal specialybę, kopia karjeros laiptais. Tačiau jie apgailestavo, kad nė vienas iš 4 anūkų nepratęsė veterinarų šeimos dinastijos.

Senjorai nenusėdi

Šmatavičiai laimingi, kad gražiai prabėgo gyvenimas. O koks jo receptas?

„Mums svarbiausia buvo šeima. Vienas kitą supratome ir vienas kitam nusileidome. Pinigų nesidalijome – kartu tvarkėme šeimos biudžetą. Mūsų namuose dūmų nebuvo. Mes kartu dirbome, kartu keliavome. Aplankėme daugelį buvusios Tarybų sąjungos vietų“, – pasakojo pašnekovai. Jie norėjo ir turėjo galimybę plėsti savo akiratį. Net esant „geležinei uždangai“, lankėsi Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur gyveno Danutės seserys. Ji moka prancūziškai ir vokiškai.

Senjorai Šmatavičiai keliavo į Italiją, Graikiją, Ispaniją, porą kartų poilsiavo Turkijoje. „Mano svajonė – leistis į kelionę kruiziniu laivu“, – šypsojosi šiemet kelias operacijas ištvėrusi Danutė.

„Visko pasitaikė mūsų gyvenime – ligų, bėdų, bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai“, – kalbėjo pašnekovai.

Ir pridūrė, kad jaunavedžiai gyveno iš stipendijos, vėliau – iš kuklaus atlyginimo.

„Bet nesiskundžiame nei praeitimi, nei dabartimi“, – patikino jie.

Šokis visam gyvenimui

Kristina ir Antanas Žutautai savo gimtadienius švenčia sausį. Ateinantį jai sukaks 80 metų, Antanui – 82-eji. Prieš 60 metų sumainę aukso žiedus, šį rugpjūtį prisiminė jaunystę: Veiviržėnų bažnyčioje atnaujino santuokos įžadus.

Kas padėjo sulaukti deimantinių vestuvių?

„Duotas žodis prieš Dievą – kelio atgal nebuvo“, – dėstė Antanas. Ir pridūrė, kad svarbiausia – meilė. „Ji stipresnė už viską“, – patvirtino žmona, optimistiškai, guviai.

Lietuvininko ir žemaitės duktė Kristina iki šiol nepamiršta pažinties su Antanu dienos.

„Su tėvais gyvenome Aukštkiemių kaime. Antano šeima atsikraustė į Tauralaukį. Kultūros namų tuomet nebuvo – jaunimas rinkdavosi linksmintis į kieno nors namus“, – pasakojo Kristina.

Vieną vakarą atėjusi į šokius Tauralaukyje išvydo naują vaikiną. Merginos viltingai žvilgčiojo, o nepilnametė Kristina spraudėsi kamputyje. Tačiau Antanas pastebėjo šią ilgakasę ir pakvietė šokio. Ir nebeišsiskyrė iki šiol.

Po metų draugystės – vestuvės. Jaunavedžiai iš Tauralaukio atsikraustė į Šilininkus Priekulės seniūnijoje, kur gavo valdišką būstą. Sodybą, kurioje dabar gyvena, įsigijo prieš 40 metų.

Po jaunystės darbų – atokvėpis

Jaukiuose namuose gyvena deimantinė pora. Visą gyvenimą plušėję, užauginę dvi dukras ir sūnų, Žutautai džiaugiasi, kad visi trys, anot jų, žengia tiesiu gyvenimo keliu. Visi sukūrę darnias šeimas, augina savo vaikus. „Turime 7 anūkus ir 8 proanūkius. Devintasis – bus dovana mano jubiliejiniam gimtadieniui“, – pasigyrė K. Žutautienė.

Anuomet jai teko dirbti ūkyje, o vėliau – pašte. Čia prabėgo beveik 20 metų. „Kasdien su sunkiu krepšiu ant peties 30 kilometrų dviratį mindavau. Karštą vasarą ir sniegingą žiemą. Kiek aš per tuos metus numyniau? – retoriškai klausė pašnekovė. – Ne vieną mirties slenkstį kelyje peržengiau.“

Garbės raštai buvo menka paguoda. Šiek tiek atsikvėpdavo sekmadieniais. Ūkyje mechanizatoriumi, kombainininku, meistru reguliuotoju dirbęs nagingasis Antanas gavo paskyrą žiguliams. Taigi šventą dieną pavėžėdavo žmoną su pašto kroviniu.

„Koks geras gyvenimas dabar, – gera nuotaika spinduliavo Kristina. – Vyras ruošia pusryčius, pietus. Kepa bulvių plokštainį, pyragą. Man sunku – rankas skauda. Ligos kimba.“

Tėvų pavyzdžiu kuria šeimos laimę

„Negirdėjau namuose barnių, nė girto tėčio nemačiau, juolab mamos, – patikino jaunėlė dukra Dalia, gyvenanti Klaipėdoje. – Mūsų tėvai – išskirtinė pora.“

Tėvai prasitarė, kad prieš kelis dešimtmečius buvo užgriuvęs skaudus patyrimas. Žutautų jaunėlė ištekėjo šešiolikos metų. Nepilnametė moksleivė laukėsi kūdikio. Sovietmečiu tai buvo siaubingas įvykis.“ Antanas barė mane, kad nemokėjau prižiūrėti mergelės. Verkiau, bet skaudžiausios buvo aplinkinių apkalbos. Koks pergyvenimas šeimai“, – prisiminė K. Žutautienė. Dalios mylimasis – klasiokas. Mama matė, kaip abu virtuvėje kepė blynus, bet kas galėjo pagalvoti…

Tačiau Dalios gyvenimas susiklostė laimingai. Moksleiviai susituokė, mokėsi vakarinėje mokykloje, baigė mokslus. Užaugino sūnų ir dukrą. Dalia, kuriai 46-eri, džiaugiasi 2 anūkais. Šiemet – 30 metų bendro gyvenimo sukaktis, perlinės vestuvės.

„Nė vienos dienos nesigailime. Tėvai mums – gyvas pavyzdys“, – patikino Dalia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių