Dėl sūnaus sunerimusiam tėvui Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija pasiūlė auginti stiprius vaikus
Rugsėjo pirmoji daugeliui moksleivių asocijuojasi su švente ir naujų draugų susitikimu, tačiau būsimam devintokui naujų mokslo metų laukimas virto tikru emociniu išbandymu. Į Gargždų „Vaivorykštės“ gimnaziją iš „Minijos“ progimnazijos pereinantis jaunuolis, išvydęs, kaip sukomplektuotos klasės, nustėro – geriausi jo draugai pateko į vieną klasę, o jis vienas nukreiptas į kitą. Matydamas, kaip vaikas dėl to išgyvena, jo tėvas ėmėsi iniciatyvos – nuvyko į gimnaziją vildamasis, kad pavyks susitarti dėl sūnaus perkėlimo į draugų klasę. Tačiau teko stipriai nusivilti. „Vaiko interesai jiems nė motais. Svarbiausia – mokyklos“, – apmaudą liejo gargždiškis, iškart po susitikimo su „Vaivorykštės“ gimnazijos direktore Rasa Mašuriniene atskubėjęs į „Bangos“ redakciją.
Pasigedo žmogiškumo
„Kai pamatė klasių sąrašus, sūnaus veidas persimainė. Mačiau, kad vaikas jautriai sureagavo. Pasiteiravęs, kas nutiko, sužinojau, kad keturi jo draugai nukreipti į tą pačią klasę, o jis vienas – į kitą. Įsivaizduokite – visi bendrauja nuo darželio laikų, kartu lankė „Minijos“ progimnaziją. Vylėsi kartu mokytis ir gimnazijoje. Ir šast tokia žinia“, – susijaudinęs kalbėjo tėvas. Vyras neslėpė, jog sūnus pats jo paprašė nuvykti į naująją mokyklą ir paprašyti jį perkelti į tą klasę, į kurią nukreipti draugai.
„Sūnus nemanė, kad dėl to kils kokių problemų, nes visi bičiuliai buvo pasirinkę kone identiškus mokomuosius dalykus. Kad gali kilti kokių sunkumų, nemaniau ir aš, todėl jau kitą dieną po sąrašų paskelbimo nuvykau į gimnaziją“, – pasakojo į redakciją atėjęs gargždiškis, pasidalijęs patirtimi Švedijoje, Norvegijoje. Esą ten moksleivių emocinė gerovė mokykloje yra svarbiausias veiksnys. „Lietuvoje tik daug gražių žodžių apie mokinių psichologinę savijautą, bet realiai čia mažai kas pasikeitę“, – apgailestavo gimnazisto tėtis.
Vyras tikino nenorintis nieko smerkti ar kritikuoti, bet „Vaivorykštės“ vadovė jam palikusi prastą įspūdį – esą nemaloniai bendravo, nesistengė gilintis į situaciją, tik, vyro žodžiais, pasakė eiti rašyti prašymą, kartu duodama suprasti, kad vis tiek nieko nepeš. „Tokių kaip jūs daug“, – būsimojo devintoko tėvas tikino išgirdęs tik šį vieną argumentą, kodėl jo sūnus negali būti perkeltas į kitą klasę.
„Jiems rūpi tik mokyklos interesai. O kur vaikų, tėvų interesai? Jiems neįdomi vaiko emocinė būklė. O man tai rūpi. Nesuprantu, ar taip sunku paspausti pelę ir pakoreguoti tą sąrašą? Pasigedau elementaraus žmogiškumo“, – tikino tėvas, niekam nesugebėjęs rasti atsakymo, kaip mokyklos interesai gali būti aukščiau už vaiko.
Gargždiškis neslėpė, kad jo sūnus jautresnis vaikas, tačiau gerai besimokantis, sportuojantis. „Matau, kaip jis išgyvena. Gal dėl to pablogės jo emocinė būklė, gal suprastės pažymiai? Juk ir taip stresas – nauja mokykla, nauji mokslo metai. O čia dar toks akibrokštas dėl mokinių paskirstymo. Kad dar nors mokykla išaiškintų, pateiktų svarius argumentus, kodėl taip, o ne kitaip… Manęs netenkina pasakymas „tokių vaikų daug“ ir visa ši situacija mane neramina. Nejaugi kalbos apie vaikų emocinės gerovės svarbą tėra tik skambūs žodžiai, nejaugi per 30 metų mes nė kiek nepasistūmėjome į priekį? – retoriškai klausė tėvas, neatsistebėdamas, jo manymu, atsainiu gimnazijos direktorės požiūriu į vaiko ir tėvų interesus. – Jokio geranoriškumo. Vietoj atsakymų sulaukiau visiško abejingumo. Vos ne – nieko tu nelaimėsi.“
Griežtas požiūris
Apie šią situaciją „Banga“ kalbėjosi ir su pačia „Vaivorykštės“ gimnazijos direktore R. Mašuriniene, kuri ir mums, žurnalistams, pirmiausia akcentavo tai, jog tokių vaikų, kaip šis devintokas, yra ne vienas. „Bijau dabar pameluoti, bet ar ne 37 prašymus perkelti į kitą klasę šiuo metu turime. Jei mes perkeliame šį berniuką, turime perkelti ir likusius. Ir tada griūva visas priėmimo komisijos 5 dienų darbas, skirstant moksleivių srautus“, – „Bangai“ komentavo R. Mašurinienė, paaiškindama, kad mokiniai į klases skirstomi atsižvelgiant į pasirinktą dorinį ugdymą, užsienio kalbas bei lyčių balansą. Šis argumentas, pripažinkime, įdomiai skamba po to, kai aptariamo devintoko tėvas tikino, jog penketukas draugų pasirinko kone analogiškus dalykus.
O jei vaikas jautresnis ir stipriai išgyvena tokią atskirtį? „Visi tą patį teigia ir rašo. Kiek esame gavę prašymų – visų vaikai jautrūs ir panašiai, todėl mums yra labai sunku objektyviai vertinti. Jei vaikas būtų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, turėtų kokią kitą pažymą ar būtų patyręs patyčias, tokiais atvejais, žinoma, atsižvelgiame, o dabar visi rašo tą patį“, – situaciją aiškino R. Mašurinienė ir pridūrė, kad jokių išimčių daryti negali, nes sistema paprasčiausiai sugrius.
Direktorė neslėpė mananti, kad tėvai kartais patys užkuria per didelį gaisrą: „Aš ir tėveliui vakar sakiau, kad yra nauja mokykla, nauji draugai, naujas klasės vadovas, naujas kuratorius, nauji mokytojai – viskas yra nauja, todėl ir to nerimo, suprantama, yra. Bet reikia auginti stiprius vaikus. Galų gale tie vaikai galės susitikti per pertraukas, renginius, ekskursijas. Aš manau, kad kitąkart tas draugų išsiskyrimas dar geriau, nes netrukdoma vienas kitam mokytis, skatina greitesnę adaptaciją naujoje aplinkoje.“
Tėvai labiau panikuoja?
Pakomentuoti šią situaciją paprašėme ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkę dr. Loretą Piaulokaitę-Motuzienę. Anot jos, perėjimas į kitą mokyklą visada sukelia mažesnį ar didesnį stresą, tačiau nuolatinis buvimas komforto zonoje, politikės nuomone, stabdo tobulėjimą.
„Suprantu mokinio jaudulį pereinant į naują aplinką, tačiau visi devintokai prie tos pačios starto linijos. Žinau atvejų, kai klasės branduolys susitaria norintys likti kartu, tokiu atveju pavasarį, teikiant priėmimo dokumentus, tėvai rašo kolektyvinį prašymą gimnazijos direktoriui, į kurį pagal galimybes mokyklos vadovybė atsižvelgia. Tačiau dėl skirtingų mokomųjų dalykų pasirinkimų ir tai ne visada pavyksta. Labai keista, kad kasmet nemaža dalis devintokų tėvų su pageidavimais kreipiasi prieš pat mokslo metus. Reikia suprasti, kad klasių formavimas – tai tik viena darbo dalis. Krūviai mokytojams jau paskirstyti, sutartys pasirašytos, tvarkaraščiai sudėlioti ir jei likus savaitei iki ugdymo pradžios mokyklos administracija pradės daryti pakeitimus pagal kiekvieno pageidavimus – sistema sugrius ir kelių mėnesių darbą reikės pradėti iš naujo“, – dėstė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė, kaip pati tikino, į šį konkretų atvejį pažiūrėjusi ne tik politikės, bet ir mamos akimis.
Pašnekovės nuomone, viskas turėtų išeiti į gerą – susiras dar daugiau draugų. Jaunuoliui ji palinkėjo kuo geresnių rezultatų, o tėvams – ramybės ir rasti išminties bei palaikymo žodžių, kurie būsimam gimnazistui suteiktų drąsos. Jai labiausiai neramu, kad labiau nei vaikai panikuoja patys tėvai ir taip varo savo atžalas į stresą.
Tuo tarpu Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro Psichikos sveikatos centro specialistai į šią mokinio dramą žiūri per psichologinę prizmę ir pripažįsta, kad kiekvienas paauglys reaguoja visiškai skirtingai. „Kiekvienas vaikas į susiklosčiusią situaciją reaguoja skirtingai, todėl negalime tiksliai įvertinti, kaip konkrečiai šį vaiką paveiks atsiskyrimas nuo buvusių klasės draugų. Įprastai tokia situacija turėtų skatinti paauglio adaptacinių gebėjimų stiprėjimą ir padėti jam lengviau prisitaikyti prie panašių situacijų ateityje“, – nurodo medikai, rekomenduodami, esant poreikiui, kreiptis į mokyklos psichologą.
Iššūkiai jaunus grūdina
Būtų buvę įdomu sužinoti, kaip Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyrius vertina susiklosčiusią situaciją Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, kokia yra bendra klasių komplektavimo tvarka rajone ir ar direktorė neturėjo galimybės lanksčiau pažiūrėti į šią situaciją, siekiant apsaugoti jautraus mokinio emocinę gerovę, tačiau vietoj atsakymų į šiuos klausimus mums buvo raštu pateikta oficiali gimnazijos vadovės pozicija. Mat sulaukęs klausimų iš redakcijos, skyrius tiesiog nukreipė užklausą gimnazijos direktorei, o gautą atsakymą peradresavo „Bangai“.
„Informuojame, kad formuojant būsimų I gimnazijos klasių sudėtį siekiama suderinti mokinių pasirinktus mokomuosius dalykus, užsienio kalbas, dorinio ugdymo pasirinkimus, klasių dydį ir tolygų mokinių pasiskirstymą. Atsižvelgiama ir į kitą gimnazijai turimą informaciją, galinčią būti reikšmingą mokinio ugdymuisi bei sėkmingai adaptacijai“, – dėstoma Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos administracijos vardu pasirašytame rašte.
Ten pat nurodoma, kad mokinių pageidavimas mokytis kartu su konkrečiais draugais yra suprantamas, ypač pereinant iš progimnazijos į gimnaziją, tačiau tai negali būti pagrindinis klasių komplektavimo kriterijus. Gimnazijoje mokosi mokiniai iš skirtingų mokyklų, todėl viena iš svarbių naujo etapo užduočių yra padėti jiems saugiai įsilieti į naują bendruomenę, užmegzti naujus ryšius ir sėkmingai adaptuotis.
Mokinio priskyrimas konkrečiai klasei, teigiama rašte, savaime nėra galutinis ir nekeičiamas sprendimas. Tėvai turi teisę raštu kreiptis į gimnazijos administraciją ir išdėstyti individualias aplinkybes bei argumentus dėl pageidaujamo klasės pakeitimo. Gavus tokį prašymą, jis nagrinėjamas individualiai.
Taip pat gimnazija pažymi, kad jai svarbi kiekvieno mokinio emocinė gerovė ir saugi adaptacija. Pradėjus mokytis naujoje mokykloje mokiniams pagal poreikį teikiama klasės vadovo, socialinio pedagogo, psichologo ir kitų gimnazijos specialistų pagalba. Todėl ir šiuo konkrečiu atveju, esant poreikiui, mokinio adaptacijai esą būtų skiriamas individualus dėmesys.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.
