Demencijos centras Gargžduose – pirmasis Klaipėdos regione

Viliaus Gaigalaičio globos namuose įkurtas Demencijos centras – pirmasis Vakarų Lietuvos regio­ne, bet jų mažai ir šalyje. Praėjusį savaitgalį apžiūrėję Klaipėdos rajono vadovai gerai įvertino šią iniciatyvą, Gargždų parapijos klebonas kanauninkas palaimino patalpas, kuriose paslaugos bus teikiamos aštuoniolikai neurodegeneracinėmis ligomis sergančių žmonių. Pastatas kapitališkai suremontuotas ir tam tikslui pritaikytas globos namų lėšomis – išleista daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Įkurtuvės pertvarkytame korpuse
Viliaus Gaigalaičio globos namų ketvirto korpuso istorijoje dar vienas pokytis – dabar direktoriaus Ginterio Harnerio sumanymu, kolektyvui pritarus, čia įkurtas Demencijos centras. Kapitalinio remonto darbai pradėti praėjusį lapkritį, o kovo pabaigoje jau ir baldai sustatyti. Tai kainavo daugiau nei 40 tūkst. eurų. „Statybos darbų kainos sparčiai augo – teko taupyti, kad įgyvendintume sumanymą“, – kalbėjo G. Harneris.
Šią savaitę prasidėjo įkurtuvės – įvairiuose korpusuose gyvenantys demencija sergantys gyventojai perkeliami į šias, pritaikytas patalpas. Dar vykstant remonto darbams jie buvo supažindinti su nauja gyvenamąja aplinka.
„Mūsų visuomenė senėja – paslaugų plėtra neurodegeneracinių sutrikimų turintiems žmonėms labai aktuali, reikalingas paslaugų paketas, todėl pasistengėme korpuso patalpas pritaikyti sergantiesiems demencija, kad jauku, patogu ir gera gyventi jiems būtų“, – praėjusį penktadienį kalbėjo globos namų direktorius į Demencijos centro pristatymą atvykusiems rajono vadovams ir kitiems svečiams.

Ligos paliestųjų patogumui
Jaukūs ir šviesūs koridoriai su sensorikos pajautimui skirtomis priemonėmis ant sienų – klausai, garsui, lytėjimui, su naktiniu apšvietimu ties grindimis. „Demencijos paliesti gyventojai šiek tiek kitokie – jiems labai svarbu prisiliesti, išgirsti, pamatyti“, – dėstė direktorius. Prie kambarių durų – gyventojų vardai ir paveikslėliai, kuriuose atsispindi jų ilgalaikiai prisiminimai. Ramybę, jaukumą kambariuose skleidžia baltos spintos, komodos. Beje, dalį korpusinių baldų padovanojo įmonė „Inno Line“ – buvusi „Germanika“. Patogios funkcinės lovos su naktiniu apšvietimu, kad naktį atsikėlusiam žmogui nereikėtų klaidžioti. Visuose kambariuose ant sienos tiksi laikrodžiai. Pasak direktoriaus, demencijos varginamiems gyventojams labai svarbu ir reikia žinoti laiką, pavyzdžiui, kada pusryčiai, pietūs, vakarienė. „Įrengėme iškvietimo sistemą – prie kiekvienos lovos yra mygtukas, kurį paspaudus bet kuriuo paros metu į pagalbą atskubės darbuotojas. Jie ant rankos turės laikrodukus ir matys, kas kvietė“, – atskleidė G. Harneris.
Abiejuose aukštuose – jaukūs valgomieji, tai ir susibūrimo, užsiėmimų vieta – čia vyks gyvenimas. Juose yra virtuvinė įranga, automatinės skalbyklės, džiovyklės, viryklės, šaldytuvai – gyventojai galės patys išsiskalbti, išsivirti arbatos, pasigaminti valgio.
Sanitariniai mazgai taip pat pritaikyti – su ranktūriais, kėdutėmis. Įrengta rekuperacinė ventiliavimo sistema.

Išsaugoti savarankiškumą
Dviejų aukštų pastate jaukiuose vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose – 18 vietų. „Įrengus ir 50 nebūtų per daug“, – neabejojo G. Harneris. Jo teigimu, čia gyvens vaikštantys demencija sergantys gyventojai – bus stengiamasi palaikyti jų gyvybingumą, įgūdžius, kad jie įprasmintų save, kuo ilgiau išsaugotų savarankiškumą. „Gydytojas ir sveikatos priežiūros padalinio vadovė įvertino kiekvieno žmogaus poreikius, galimybes ir tai, ko jam reikėtų“, – patikino direktorius.
Demencijos centre dirbs 10 darbuotojų, kurie mokėsi, kaip dirbti su šiais žmonėmis – padėti išsaugoti jų įgūdžius, savarankiškumą. Neseniai V. Gaigalaičio globos namams vadovaujantis direktorius G. Harneris atskleidė, kad tai jo sumanymas įkurti pirmąjį Demencijos centrą Vakarų Lietuvos regione, bet ir šalyje jų mažai. Paslaugos kaina kol kas ta pati, nors, vadovo manymu, turėtų būti šiek tiek aukštesnė.
Rajono Savivaldybės meras Bronius Markauskas dėkojo už šią iniciatyvą ir pastangas ją realizuoti. Anot jo, reikia ne tik naujų kultūros centrų, bet senėjančioje visuomenėje tenka pasirūpinti ir šią negalią turinčiais žmonėmis. „Dėkojame direktoriui ir kolektyvui už šį projektą – Savivaldybė morališkai palaikė, bet galėtų skirti subsidijų“, – dėstė meras.
Vicemerė Ligita Liutikienė pasidžiaugė, kad didelis dėmesys skiriamas žmonėms, kurie čia apsigyvens. „Labai svarbu atjauta, pagarba, galimybė oriai leisti dienas. Tikiu, kad jie jaus darbuotojų šilumą ir dėmesį“, – vylėsi vicemerė.
Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė padėkojo globos namų vadovui ir kolektyvui už įkurtą Demencijos centrą.
Pasveikinęs su gražiomis įkurtuvėmis Gargždų parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas pašventino patalpas ir palaimino gyvenimą tų, kurie čia įsikurs, kurie teiks paslaugas. „Tikiu, kad visais bus pasirūpinta“, – šypsojosi klebonas.

Vis daugiau žmonių pasaulyje serga neurodegeneracinėmis ligomis, sparčiai daugėja demencijos, žmogaus asmenybę griaunančios ligos, atvejų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje demencija serga 50 mln. žmonių ir kasmet diagnozuojama beveik 10 mln. naujų susirgimų. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų demencija bus apie 82 mln.
PSO apibrėžia, kad demencija – lėtinis sindromas, sukeltas įvairių galvos smegenų ligų, kurios sutrikdo atmintį, mąstyseną, elgseną ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą.
Demencinis sindromas – simptomų kompleksas, kuriam būdingas progresuojantis, kasdienę veiklą trikdančių pažintinių funkcijų (suvokimo, vaizduotės, orientacijos, gebėjimo skaičiuoti, mokytis, lyginti, vertinti ir pasirinkti, kalbų funkcijų) blogėjimas, trunkantis ilgiau nei 6 mėn.
Demencija taip pat pažeidžia emocijas ir jutimus (klausą, regą, uoslę) bei sutrikdo kitus normalios socialinės elgsenos įgūdžius. Laikui bėgant pažinimo funkcijos tendencingumai blogėja, o žmogaus priklausomybė ir negalia didėja.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.