Kūrinio įkvėpta doviliškių knygų klubo kelionė į Kretą

Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filiale prieš trejus metus įkurto knygų klubo „Tarp eilučių“ narės, kupinos neblėstančių įspūdžių, neseniai sugrįžo iš Kretos. Šią kelionę įkvėpė perskaityta knyga „Sala“, kurią britų rašytoja Victoria Hislop sukūrė remdamasi realiais faktais. Doviliškės keliautojos patyrė moteriškos bendrystės galią.

Skaito ir tarp eilučių
„Knyga mus suvienijo“, – patikino klubo narė Elena Balsienė. „Mes – knygos draugai“, – šypsojosi Laima Sungailienė.
Vyriausioji bibliotekininkė Eligija Žukauskienė kalbėjo, jog per knygą buriasi bendruomenė. „Skaitytoja Rasa Banienė pasiūlė įkurti knygų klubą, nes ji buvo bandžiusi lankyti uostamiestyje. Nusprendėme įkurti Doviluose – šį pavasarį minėjome 3 metų veiklos sukaktį, – atskleidė E. Žukauskienė. – Abejojau, kas rinksis, bet nudžiugino: atėjo net tie, kas nebuvo mūsų filialo skaitytojai. Feisbuke pateikus informaciją apie susitikimus, rinkosi nauji žmonės. Šiuo metu yra 26 aktyvūs knygų klubo „Tarp eilučių“ nariai. Laukiame Dovilų seniūnijos administracijos pastato rekonstrukcijos – trečio aukšto, kur įsikurs biblioteka. Dabar mums per ankšta.“
Į susirinkimus renkamasi kas mėnesį. Kartą klubo narius į savo namus pakvietė E. Balsienė – kitoje, neįpareigojančioje aplinkoje vyko smagus vakaras. „Buvo gera visoms – tai pasikartojo kelionėje į Kretą“, – patikino skaitytojos.
Bibliotekininkė patenkinta: į knygų klubo susirinkimus nereikia kviesti žmonių. Kultūrinių susibūrimų, bendrystės trokštantys atvyksta ne tik doviliškiai, aplinkinių kaimų gyventojai. Jie turi ką pasakyti, kuo pasidalinti. „Svarbu ne tik skaitymu dalintis, bet ir burtis“, – pastebėjo E. Žukauskienė.
Galimybė pasakyti ir išgirsti
Knygų klube „Tarp eilučių“ – skirtingo amžiaus, patirčių moterys: nuo 28-erių iki 70 metų ir vyresnės. „Tačiau visų pozityvumas vienodas“, – patikino vyriausioji bibliotekininkė G. Rancienė, kuri atėjo į klubą būdama skaitytoja. Šioje bibliotekoje ji dirba antrus metus.
„Kas mėnesį renkamės į susirinkimus perskaičiusios pasirinktas knygas ir pasakome savo nuomonę, kurios dažnai būna skirtingos. Vienas knyga sužavėjo, o kitoms nepatiko“, – kalbėjo E. Balsienė.
Sužinojusios, jog pagal knygą sukurtas kino filmas, stengiasi ją perskaityti ir pažiūrėti kiną. „Draugiškai žiūrime, po to aptariame, palyginame knygą su filmu – tai mums įdomiau“, – dėstė E. Žukauskienė.
Knygų klubo narės Laimos Sungailienės teigimu, visoms labai svarbi bendrystė. „Skaitantys žmonės gilesni, jų mąstymas platesnis“, – įsitikinusi ji. „Mes viena kitą papildome, – sakė E. Balsienė. – Bibliotekoje gera aura – nuoširdžiai, iš pašaukimo dirba bibliotekininkės Eligija ir Gintarė.“ „Aš nežinojau, kad turiu bibliotekininkės pašaukimą“, – šyptelėjo E. Žukauskienė.
„Čia susitikusios moterys turi galimybę pasakyti savo nuomonę ir išgirsti kitą“, – kalbėjo G. Rancienė.
Knygų klubas buvo nuvykęs į Plungės viešąją biblioteką susipažinti su kolektyvu, aplinka. Dovilų filiale aktyviai veikia ir „Mažųjų skaitytojų“ klubas. Bibliotekininkės suintrigavo vaikus, pakvietusios juos naktį praleisti bibliotekoje – daug emocijų šie patyrė.
Pajuto raupsuotųjų salos atmosferą
Gegužės pabaigoje po 8 dienų kelionės į Kretą būrelis doviliškių knygų klubo narių jautėsi pakylėtos. „Mūsų bendrystė sustiprėjo, – patikino jos. – Netrukdė nei amžius, nei profesija ar charakterio ypatumai.“
E. Žukauskienė prisipažino, jog V. Hislop knygą „Sala“ buvo skaičiusi prieš keliolika metų ir ši istorija apie Spinalongos saloje šalia Kretos įsikūrusios (1903–1957 m.) raupsuotųjų kolonijos žmonių likimą sujaudino. Ir tada kilo mintis ten apsilankyti. G. Rancienė jau ten buvo keliavusi, salos istoriją žinojo, tačiau knygos „Sala“ nebuvo skaičiusi.
Britų rašytoja V. Hislop meniškai atskleidė jautrią šeimos istoriją raupsuotųjų kolonijoje. Į mažytę Spinalongos salą 20 amžiaus pradžioje buvo vežami šia nepagydoma liga apsikrėtusieji, iš kur negalėjo iškelti kojos. Čia jie praleido daugiau nei 50 metų, laukdami stebuklingo išgijimo arba mirties. Dabar ši sala negyvenama, bet intensyviai lankoma turistų. Čia tebėra buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakų: atkurtos krautuvėlės, tavernos, apgriuvę gyvenamieji namai, kur gyveno raupsuotieji. Languose išlikusios užuolaidų skiautės.
„Perskaičius knygą, labai norėjosi apsilankyti šioje saloje, ją pamatyti“, – kalbėjo E. Balsienė. E. Žukauskienė sakė į kelionę pasiėmusi knygą, kad galėtų dar kartą išgyventi šią skaudžią istoriją.
Kartu su gide į Spinalongą atvykusios doviliškės pajuto salos atmosferą, pamatė vietas, kurias rašytoja aprašė romane, tapusiame tarptautiniu bestseleriu. „Daug apmąstymų kilo vaikštant Spinalongos saloje – buvusioje visuomenės atstumtų raupsuotųjų kolonijoje“, – sakė keliautojos.
Doviliškės, knygų klubo narės, išsinuomojusios mikroautobusą, tris dienas keliavo po Kretos salą, grožėjosi kalnuose žydinčiomis rožinės spalvos gėlėmis. „Vietiniai mūsų klausinėjo, kas mes esame, gal šeima. Labai nustebo išgirdę, kad tai knygų klubas, – šypsojosi doviliškės, kurios irgi nebuvo girdėjusios, kad knygų klubas išsiruoštų į kelionę. – Sužinoję, jog mes iš Lietuvos, graikai ištardavo „Žalgiris“, klausė, ar tai miestas. Nerealus pojūtis šioje kelionėje.“
Virginija LAPIENĖ