Didybe užburiantys kalnai vilioja sugrįžti
Jau rytoj pasaulio dėmesys kryps į Sočyje vykstančių žiemos olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją. Neabejojama, kad olimpiada populiarina žiemos sporto tradicijas. Kasmet vis daugiau lietuvių taip pat drąsiau stojasi ant slidžių ir renkasi aktyvų poilsį užsienio kurortuose. Apie patirtį juose ir kalnų magiją „Bangai“ sutiko papasakoti keletas Klaipėdos rajono gyventojų.
Pamiršęs darbus atsipalaiduoja
Veiviržėnuose gyvenantis Julius Pozingis sakė, jog nėra geresnės vietos atsipalaiduoti, pailsėti kaip kalnai: „Ten, tarp atsivėrusių didžiulių erdvių, pasijunti toks mažas. Pamiršti visus darbus, rūpesčius.“ Jau šešerius metus iš eilės jis kasmet su draugais vyksta į kalnus, kartais net dukart per metus. Slidinėti išmokęs be jokių instruktorių J. Pozingis jau lankėsi Slovakijos, Italijos, Prancūzijos slidinėjimo kurortuose. Šiemet veiviržėniškis su kompanija sniegą skrodė Alpėse, Austrijos „Ski Juwel Alpbachtal Wildschoenau“.
„Pradedantiesiems siūlyčiau pradėti nuo Slovakijos, Čekijos. Čia kalnai ne tokie aukšti. Be to, Prancūzijoje, Austrijoje slidinėjimo malonumai kur kas brangesni. Vienam asmeniui važiuojant į Prancūziją reikia
3 000 Lt, į Italiją, Austriją – 2 500 Lt. Žinoma, dar priklauso, ar skrisite lėktuvu, ar važiuosite automobiliu. Beje, svarbu nepamiršti pasirūpinti sveikatos draudimu. Iš mūsų kompanijos trejus metus iš eilės kas nors grįždavo su trauma. Tai ranka lūžo, tai kojos raiščiai trūko ir pan.“, –
„Mes įveikiame ne kalnus, o patys save“ (Edmundas Hilaris)
„Bangai“ pasakojo veiviržėniškis. Paklaustas, ar jo šeima neprieštarauja tokiam ekstremaliam pomėgiui, atsakė: „Esame sutarę, kol vaikai maži (3,5 m. ir 1,5 m.), aš važiuoju į kalnus, o žmona – į šiltuosius kraštus. Pasikeisdami pailsime. Anksčiau vykdavome drauge, tačiau dabar tokios galimybės nėra.“ Vyriškis jau kurpia planus kitąmet vykti į Prancūzijos Trijų slėnių kurortą, kur traumą patyrė „Formulės-1“ čempionas Michaelis Shumacheris.
Pagrindinės apsaugos – smegenyse
Neabejingas kalnams ir Gargžduose gyvenantis verslininkas Vaclovas Macijauskas. Visai neseniai jis su žmona Dalia, anūku Jonu (6 m.) ir bendraminčių kompanija viešėjo Italijos slidinėjimo kurorte Livigno. Pastarasis yra įsikūręs 1 816 m aukštyje, šiaurinių Alpių kalnuose. Slidinėjimo zona 1 816 –
2 800 m. V. Macijauskas jau net nepamena kelintąkart buvo kalnuose, sako galbūt 10–12. Anot jo, nėra atsakymo į klausimą, kuo traukia kalnai: „Reikia nuvažiuoti, tada bus aišku. Tai laisvė, neaprėpiamos erdvės.“ Tiems, kurie stebisi, jog iš žiemos važiuojama į žiemą, verslininkas atšauna, jog į Lietuvą šiluma pati ateina, o kalnai ne. Paklaustas, ar nesibaimino traumų, pasirūpino atitinkamomis apsaugomis, atsakė: „Pagrindinės apsaugos yra smegenyse. Jei ten nėra, niekas nepadės. O nelaimingų atsitikimų gali nutikti bet kur – ir automobiliu važiuojant.“
„Užkopus į didžiulį kalną, atrandi dar daugiau kalnų, į kuriuos galėtum įkopti“ (Nelsonas Mandela)
Jau trečią kartą kalnų kurorte slidinėjimo įgūdžius lavino ir Macijauskų anūkas Jonas. „Jam samdėme trenerį po porą valandų per dieną. Tad jau išties neblogai valdo slides. Joną jau reikia gaudyti, juk savisaugos instinkto dar mažai“, – pastebėjo pašnekovas. Jis užsiminė, kad anūkui ši kelionė buvo išskirtinė, mat berniukui sukako šešeri metai. „Gimtadienį šventėme laive. Keltu iš Klaipėdos kėlėmės į Kylį, o po to taip pat grįžome. Mašina pervažiavome Vokietiją“, – pasakojo verslininkas. Jo nuomone, slidinėjimas nėra pigus malonumas: „Mums išėjo kiekvienam žmogui apie 2,5 tūkst. Lt. Žinoma, pigesnis variantas yra Slovakija. Ten asmeniui turbūt pakaktų 1,3 tūkst. Lt.“
Sužavėjo tvarka kurorte
Italijos slidinėjimo kurorte Livigno šiemet lankėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje dirbanti Danguolė Kerpė. „Tai pirmas kartas, kai slidinėjome tokiame dideliame kurorte. Anksčiau įgūdžius tobulinau tik Latvijoje ir Lietuvoje: Druskininkuose, Plungėje. Įspūdžiai iš Italijos labai geri. Puiki infrastruktūra, keltuvai veikia be priekaištų, eilių nėra, kalnai dažnai lyginami“, – pasakojo gargždiškė. Į kelionę ji vyko su vyru Artūru ir jo broliu Domu. „Trejų metukų sūnų Jokūbą palikome namuose. Tačiau kitąmet galbūt ir jį vešimės. Ten daug pramogų mažiesiems, specialiai jiems skirtų slidinėjimo mokyklų, patyrusių trenerių. Matėme tokių keturmečių, kurie čiuožia geriau nei mes visi trys sudėjus“, – šypsodamasi kalbėjo D. Kerpė. Ji sakė kurorte morališkai pailsėjusi, tačiau fizikai nebuvo lengva: ,,Nors lankau sporto klubą, atrodė, esu pasirengusi, mat trenerė man skirdavo daugiau dėmesio, tačiau po intensyvios dienos kalnuose rankas truputį skaudėjo nuo slidžių nešimo, taip pat neišvengiau ir mėlynių dėl neįprastos avalynės.“
D. Kerpė gailisi, kad dar Lietuvoje nepasinaudojo trenerio paslaugomis. „Geriau dvi dienas pasimokyti ir čiuožti užtikrintai, nei būti savamokslei, mat Italijoje ekstremalai nuima tinklus nuo skardžio ir čiuožia ne trasomis, o tiesiog tarp medžių, tad, nemokant gerai valdyti slidžių, gali baigtis nekaip“, – svarstė gargždiškė.
- Gargžduose veikiančios kelionių agentūros „Tavo turas“ vadovė Gintarė PUČKORIENĖ: „Visoje Lietuvoje vyrauja tokia tendencija, kad slidininkai yra labai savarankiški. Jie dažniausiai keliones planuoja patys. Žino, ko nori ir kaip tai gauti. Tačiau pasitaiko, kad į mus kreipiasi dėl skrydžių bilietų ar apartamentų nuomos. Daugiau kelionių į slidinėjimo kurortus suorganizavome Kalėdų, Naujųjų metų laikotarpiu. Tada jautėme pagyvėjimą. Tačiau žymiai daugiau parduodame poilsinių kelionių į šiltuosius kraštus.“
Įdomu
Pernai buvo paskelbtas geriausias pasaulio kalnų slidinėjimo kurortas. Iš 486 pasaulio kalnų slidinėjimo kurortų visus nukonkuravo Austrijos kalnuose įsikūręs Kicbiuhelis. Pagal internetinės svetainės Skiresort.de reguliariai vykdomus tyrimus minėtas kurortas surinko 4,8 balų iš 5 galimų. Iš viso geriausiųjų kalnų slidinėjimo kurortų dešimtuke yra net 7 Austrijos kurortai. Tai rodo, kad šalyje yra labai išvystytas ir prižiūrimas žiemos poilsis.
