Didžiausias pokytis − rinkimų komitetams
Seimas priėmė Politinių organizacijų įstatymą, kuris nuo rugsėjo 1 d. pakeis šiuo metu veikiantį Politinių partijų įstatymą. Už Politinių organizacijų įstatymą balsavo 97 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.
Priimtame teisės akte naujai ir detaliai reglamentuotas rinkimų komitetų įsteigimas, veikla ir atsakomybė. Rinkimų komitetai turės būti įsteigti kaip juridiniai asmenys, panašiai kaip politinės partijos. Rinkimų komitetai pagal patvirtintą modelį bus steigiami tik dėl savivaldos arba Europos Parlamento rinkimų. Politiniam komitetui, siekiančiam dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti bus būtina turėti ne mažiau kaip 1 000 steigėjų. Politinei partijai įsteigti bus būtina, kad ji Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip 2 000 steigėjų.
Politiniam komitetui, ketinančiam dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, įsteigti bus būtina, kad jį steigtų 0,1 proc. toje savivaldybėje ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų, kurių turi būti ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius (pvz., Vilniaus miesto savivaldybėje – 580, Kauno miesto savivaldybėje – 289, Klaipėdos miesto savivaldybėje – 149, Alytaus miesto savivaldybėje – 54, Plungės rajono savivaldybėje – 50, Neringos miesto savivaldybėje – 30). Politiniai komitetai negalės steigti filialų, atstovybių ir kitų struktūrinių padalinių.
Tiek partijų, tiek rinkimų komitetų pavadinimuose nutarta drausti vartoti fizinių asmenų vardus ir pavardes, taip pat bet kokio egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.
Rinkimuose siekiantys dalyvauti politiniai komitetai ir partijos turės būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t. y. likus pusei metų iki rinkimų. Priimtu Politinių organizacijų įstatymu sutarta politinėms partijoms leisti steigti vakarietiško pavyzdžio analitinius centrus.
Parengta pagal pranešimą spaudai
