Dienpinigiai – ne švaistymui, o ugdymui
Apie tai, iš kur atsiranda pinigai ir kaip derėtų su jais elgtis, vaikų nemoko nei darželyje, nei pradinėse klasėse, tad tokiu švietimu turi užsiimti patys tėvai. Vienintelis būdas įgyti finansinės patirties – leisti vaikams disponuoti pinigais.
Motyvacija pinigais – trumpalaikė
Turbūt dažniausias klausimas, kurį aptaria tėvai šia tema, – nuo kada galima duoti pinigų? Konkretaus atsakymo, žinoma, nėra. Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos socialinė pedagogė Rima Rumbutienė sako, jog tai reikėtų pradėti daryti kuo anksčiau, o pradinėse klasėse vaikai jau būtinai turi gauti kišenpinigių. Tačiau kokia turėtų būti toji suma dienai? Šį klausimą derėtų aptarti kartu su savo vaiku. Kalbantis būtina papasakoti mažajam apie jo teises, pareigas ir galimybes naudojant tėvų duotus pinigus. Tuomet kartu nuspręskite, kiek dienpinigių jis gaus. Anot R. Rumbutienės, žemesnių klasių mokiniams turėtų pakakti 1–2 Eur, tačiau vyresniesiems reikėtų skirti 2–2,50 Eur. Be abejo, tai priklauso nuo tėvų finansinės padėties ir nuo paties vaiko. Aptarus šiuos du klausimus, iškyla ir trečiasis: ar kišenpinigiai turėtų būti duodami už atliktas užduotis, pavyzdžiui, išneštas šiukšles ar pavedžiotą šunį? Tėvams yra būtina suvokti, jog pinigai neturėtų būti naudojami kaip paskatos, motyvacijos elementas. Pagalba namų ūkyje – visos šeimos atsakomybė. Nebent toks atlygis gali būti suteiktas paaugliams kaip padėka už išskirtinesnius, sunkesnius darbus, pavyzdžiui, statant namą, kai prisidedama ir jėgomis, ir sugaištu laiku. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos psichologė Rūta Lukošienė teigia: „Neretai tėvai galvoja, kad mokėdami pinigus už kasdienius darbus ar pažymius motyvuos vaiką, tačiau ši motyvacija – trumpalaikė.“ Verčiau reikėtų siekti, kad vaiką motyvuotų pats mokymosi procesas, o ne atlygis.
Išlaidų kontrolė – būtina
Ne paslaptis, jog ne visi vaikai ir paaugliai geba adekvačiai elgtis su savo pinigais. Mažieji linkę juos išleisti saldumynams ar užkandžiams, o vyresnieji – kartais net svaigalams. Tiesa, kuo vaikas didesnis, tuo didesnę laisvę jam derėtų suteikti. Tačiau bet kokiu atveju tėvai turėtų žinoti, kokiems tikslams jų atžalos išleidžia savo pinigus. Pavyzdžiui, kai vaikas tikina, jog valgė pietus mokykloje – tai nebūtinai yra tiesa. Socialinė pedagogė tėvams pataria nebijoti ateiti į mokyklą ir įsitikinti, ar iš tikrųjų taip ir yra: „Dažnai pinigėliai yra išleidžiami nesveiko maisto automatuose, užkandžiams ar kitiems menkniekiams, kurie žaloja vaikų sveikatą.“ Labai naudinga išmokyti jaunuolius kontroliuoti savo išlaidas, vesti apskaitą. Reikia atminti, kad išlaidų kontrolė – tai įgūdis, kurį jaunuolis turi išsiugdyti. Kaip pasakoja psichologė, pokalbiai apie išlaidų prasmę turi vykti nuolatos, o ne tik išimtiniais atvejais, kai pastebima, kad vaikas savo pinigus išleido netikslingai. Taigi, svarbiausia yra suprasti, kad vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Jeigu pastarieji gyvena nelabai sveiką gyvenimo būdą, impulsyviai leidžia pinigus, perka brangius daiktus ne pagal savo kišenę, veikiausiai taip pat elgsis ir vaikai.
Rugilė ŽILEVIČIŪTĖ
