Doviliškiai intensyviai įsitraukė į Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos vyksmą

Sausio 15-ąją minėjome Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos dieną. Doviliškiai intensyviai įsitraukė į Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos vyksmą. Tai ypač aiškiai matyti iš 1923 m. sausio 19 d. Šilutėje vykusio Šilutės seimo: Dovilų kraštui atstovavo net 7 delegatai (kai iš kitų apylinkių tik po 1–3). Prie tokio aktyvumo labai prisidėjo krašto veikėjai, ypač Martynas Reisgys ir kiti Jurgių bei aplinkinių kaimų gyventojai.

1923 m. sausio 10–15 d. vyko Didžiosios ir Mažosios Lietuvos politinė-karinė akcija prieš Prancūzijos valdymą Klaipėdos krašte (nuo 1920 m.) – Klaipėdos krašto sukilimas. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, tačiau jį administravę prancūzai ignoravo lietuvių interesus: paliko galioti vokiškus įstatymus, lietuvių kalbos neįleido į valdžios įstaigas ir mokyklas. Prancūzija rėmė Lenkijos siūlymą paversti Klaipėdos kraštą laisvąja valstybe (Freistaatu), tam pritarė ir provokiška krašto direktorija.

Mintis sukilti galutinai subrendo po 1922 m. lapkričio 3–4 d. Paryžiuje vykusio Ambasadorių konferencijos posėdžio. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos delegacija (tarp jų Erdmonas Simonaitis ir Martynas Reisgys) reikalavo atsisakyti Freistaato idėjos, o priešingu atveju grasino sukilimu. Kadangi konferencija aiškaus sprendimo nepriėmė, E. Simonaitis atvyko į Kauną ir pasiūlė pradėti rengti sukilimą, prašydamas Lietuvos paramos.

Sukilimas prasidėjo 1923 m. sausio 10 d., o pagrindiniai veiksmai vyko iki sausio 15 d. Per šį laiką sukilėliai perėmė valdžią krašte ir užėmė Klaipėdą. Taip buvo atvertas kelias Klaipėdos kraštui grįžti Lietuvai.

1923 m. sausio 19 d. Šilutėje įvyko vadinamasis Šilutės seimas – Mažosios Lietuvos lietuvių politinis susirinkimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 120 atstovų iš krašto komitetų, organizacijų, parapijų ir bendruomenių. Seimas priėmė Šilutės seimo deklaraciją, kuria paskelbta, kad Klaipėdos kraštas jungiasi prie Lietuvos Respublikos autonomijos teisėmis (turėdamas savarankiškumą mokesčių, švietimo, tikybos, teismų, žemės ūkio, socialinės apsaugos ir kitose srityse).

Vienas svarbiausių šio laikotarpio Dovilų krašto žmonių buvo Martynas Reisgys (1886–1942). Jis dalyvavo politinėse pastangose už Klaipėdos prijungimą, po sukilimo tapo direktorijos nariu, vėliau buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys ir Dovilų šaulių būrio vadas. 1939 m. praradus Klaipėdos kraštą jis pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, o Antrojo pasaulinio karo metais buvo nacių suimtas, kalintas koncentracijos stovyklose ir nukankintas Mauthausene.

Šeimos prisiminimuose išlikęs simboliškas epizodas apie sukilimą – M. Reisgio dukra Anelė prisimena, kaip vieną rytą į kiemą atvažiavo rogės, mama iš vakaro buvo paruošusi tėvui išeiginius drabužius ir daiktus, o jis pasiėmė ginklą. Paklausus, kur išvyko, buvo atsakyta, kad į medžioklę. Tačiau kam tuomet kostiumas? Ir medžioklinis šuo liko namuose…

Klaipėdos rajono etnokultūros centro inf.

Nuotraukoje – sukilimo schema ir Reisgių šeimos nuotrauka (iš jų asmeninio archyvo). Daugiau nuotraukų ir informacijos prieinama Mažosios Lietuvos enciklopedijoje.