Doviluose dalijosi žiniomis ir išmintimi apie gamtą

Savaitgalį abi dienas Doviluose vyko jau kasmetinė tarptautinė Gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“. Išties sėjome ateitį – galėjome įsigyti ar apsimainyti sėklų, iš kurių kas išaugins derlingą pomidorą, kas melioną, kas katžolių pasisės, o kai kas išaugins net ir didelį medį – graikinį riešutą, kaštainį ar kedrą.

Dalyvių, lekcijų klausytojų, Gamtos, Žemės mylėtojų šiemet buvo rods mažiau nei pernai. Kodėl taip įvyko, sunku pasakyti, bet išties šnekėta, kad tai dėl garsiojo šių dienų viruso baimės. Kaip sakoma, geriau namie sėdėti, nieko svetima nečiupinėti. Užtat kas norėjo įsigyti retesnių augalų sėklų ir su bendraminčiais pakalbėti, apie aktualijas padiskutuoti – nepabijojo atvykti. Šoko susikibę rateliais, glėbesčiavosi, kartais net basi bėgiojo. Fleita ir gitara jiems linksmai grojo Daumilas, svečias iš sostinės. Lauke ant ugnies virė sočią žirnių košę su salotomis, vaišinosi savo keptais pyragais, užtepėlėmis ir sūriais.

Lektoriai iš Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos klausytojams pažėrė žinių ir išminties. Sužinojome naujų dalykų apie sveiką maitinimąsi, gamtovaizdžio kūrimą, taip pat apie vadinamuosius supervaistus – savo savybėmis lygių nėra aronijai, šeivamedžio uogai ir siauralapei šilauogei, taip pat gvazdikėliui, pipirmėtei ir anyžiui. Kalbėta, kaip užsiauginti spanguolių, bruknių, aktinidijų, šilauogių, putinų, kokios išvestosios šių veislės yra geriausios.

Vaistininkas, tibetologas Virgilijus Skirkevičius paskaitą atskaitė nelyg dainą – apie grūdą, apie jo saldumą ir grubumą, apie žirniui jautrią karalaitę, apie tai, kaip javai sutartinai vieną vėsią dieną pražysta, o jų žydėjimas tetrunka juk vos porą valandų, o tuomet subręsta – būkime ir mes tokie: žydėkim visi vieningai, nesusvetimėkim, nesmerkime vienas kito, nesiskirkime su mylimaisiais.

Svečias iš Kijevo prasitarė atvažiavęs į Lietuvą nelyginant į Rojų. Pas mus jam atrodo viskas žalia ir maloniai drėgna. Jo krašte kaip ir pas mus šiemet visiškai nebuvo sniego. Bet liūdniausia, kad kai kuriuose Ukrainos regionuose per žiemą nebuvo net lietaus – visa vis dar išdžiūvę ir išsausę. Mes, lietuviai, tik­rai esame laimingi, kad žiemą turėjome sočiai lietaus, kuris pamaitino visus mūsų vandenis. „Nepjaukite savo medžių, – pridūrė jis, kraštovaizdžio specialistas. – Puoselėkite tai, kas pas jus šitaip žalia.“

Giedrė BRUŽIENĖ

Lino BRUŽO nuotr.