Drevernos bendruomenė žinią apie mėlynąją žemę skleidė plačiai

Mažosios Lietuvos herbai įteikti kultūros ambasadoriams: Klaipėdos rajono savivaldybei, Priekulės seniūnijai, Drevernos bendruomenei, Gargždų krašto muziejui, Jono Lankučio viešajai bibliotekai, „Bangos“ laikraščio redakcijai, UAB „Hortivita“, Priekulės MKC, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrui, Priekulės vaikų lopšeliui-darželiui, amatų gildijai „Lamata“, Visuomenės sveikatos biurui, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrui.

Lietuvos mažoji kultūros sostinė Dreverna baigė renginių maratoną. Jį vainikavo iškilminga pabaigos – naujos pradžios šventė, kurios pagrindinis akcentas – Mažosios Lietuvos herbų teikimo ceremonija kultūros ambasadoriams. Šiemet čia įgyvendinta ambicinga mažosios kultūros sostinės programa „Mėlynoji žemė“, sukūrusi erdvę naujoms iniciatyvoms, sustiprinusi vietos tapatybę.
Primins laivelių promenada
Mažoji kultūros sostinė Dreverna žinią apie šį Mažosios Lietuvos kraštą nešė per visą šalį. Buvęs žvejų kaimas tapo plačiau žinomas – čia traukė srautai turistų, kuriuos šiltai pasitiko vietos bendruomenė. „Mes įrodėme, kad galime susitelkti ir padaryti“, – didžiuodamasi ištarė šios bendruomenės pirmininkė Lina Strumylienė.
Įvairios veiklos subūrė skirtingas kartas, kūrė naujas tradicijas, puoselėjo paveldą ir mezgė partnerystę Lietuvoje bei užsienyje. Į 85 renginius įsijungė ne tik Drevernos gyventojai, bet ir svečiai. Jie kviesti į festivalius, parodas, edukacijas, talkas ir savanorystės iniciatyvas. Kultūra sujungė tradicijas ir šiuolaikinį meną, žmones ir ateities vizijas.
Paskutinį rudens savaitgalį Drevernoje bendruomenės žmonės, partneriai, svečiai susibūrė į mažosios kultūros sostinės pabaigos šventę. Vėl atgijo gyvoji metų istorija. Nuostabą kėlė įtaigus pantomimos teatro ir kompozitoriaus Donato Bielkausko performansas „Milžino istorija“, nušvitusi naujomis spalvomis.
Šventinis renginys buvo kūrybiškai sudėliotas pradedant laivelių promenados įžiebimu ir baigiant istorinių Mažosios Lietuvos herbų įteikimu kultūros ambasadoriams. Tai padėkos simbolis partneriams, kuriems buvo patikėta ši misija.
Tą pavakarę pagrindinėje kaimo gatvėje iškilmingai įžiebta laivelių promenada primins mažosios kultūros sostinės kelionės pabaigą Drevernoje. Priekulės seniūnė D. Bliūdžiuvienė atskleidė, kad ilgai kalbėtasi, tartasi su bendruomene dėl šio materialaus produkto – laivelių formos meninių segmentų. Ji patenkinta, kad rangovai pasistengė ir iki uždarymo šventės pagamino 15 laivelių. Vėliau jų turėtų atsirasti dvigubai daugiau. „Tai istorinė atmintis“, – akcentavo seniūnė. Į kiekvieno laivelio bures bus įdėtos nuotraukos, atspindinčios Drevernos praeitį, pastatus, žmones. Nuskenavus ant jų esantį QR kodą, bus galima perskaityti ir išgirsti pasakojimus įvairiomis istorinėmis šio krašto temomis.
Persipynė tradicija ir šiuolaikiškumas
Filmuoti Drevernos mažosios kultūros sostinės renginių vaizdai vakaro dalyvius nukėlė į „Mėlynosios žemės“ pradžią. Anot organizatorių, kultūra plaukė vis kitomis bangomis. Ryškiausias akcentas – prasminga ir turininga konferencija, skirta pagerbti iškiliam šviesuoliui Liudvikui Rėzai, paminėti jo sudaryto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio, papildyto moksline studija, 200 metų sukaktį.
Nuvilnijo tarptautinis kūrybiškos vietokūros Vilhelmo teatro festivalis. Idėja gimė iš nuostabaus gamtos paveikslo – Vilhelmo kanalo. Iki tol jis niekada nebuvo pritaikytas meniniams ieškojimams, juolab teatro festivaliui. Tai unikalus būdas pritraukti bendruomenės narius, keliaujančius ar reziduojančius žmones, gamtos ir teatro mylėtojus supažindinti su krašto vietovėmis per meninę prizmę. Šiemet festivalis įprasmino Kuršių marias. Pamatinė idėja – kraštas, pagrindinis dėmesys skirtas marių simbolikai ir kultūrinei reikšmei.
Drevernoje, virš mažosios kultūros sostinės pakilo „Svajonių aitvarai“ – respublikinis jaunimo roko ir popmuzikos festivalis, dedikuotas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro muzikos mokytojui Ringaudui Stoškui. Jo gyvenimą ženklino meilė muzikai. Drevernos bendruomenė išsaugojo tradiciją – žvejų šventę „Ant marių kraštelio“. Tai gyvas žvejiškos kultūros ir pamario gyvenimo atspindys, gyvos kultūros istorijos, bendruomeniškumo ir šiuolaikinio kaimo pavyzdys.
Per tradicinę Rudens lygiadienio šventę užliejo etnokultūrinė magija: šiaudinės skulptūros, šokis, muzika, pasakojimai apie protėvių papročius, senoviniai patiekalai, edukacinė programa ir vienas šventinis ritmas. Drevernos kiemas skendėjo šviesoje ir liepsnų žaisme.
Išsaugos būsimoms kartoms
„Kultūra – jungianti jėga, kuri stiprina bendruomenę ir atskleidžia regiono tapatumus. Mažoji kultūros sostinė – galimybė parodyti savo unikalumą ir atskleisti regiono tapatybę visai Lietuvai“, – kalbėjo Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė. Ji padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios istorijos kūrimo.
Iškilmingai, visiems atsistojus, meno kolektyvų dalyviai į salę įnešė istorinę Mažosios Lietuvos vėliavą. Pasak rajono vicemerės Violetos Riaukienės, mažojoje kultūros sostinėje Drevernoje kilo ryškiausia šviesa. „Kiek atrastų meno perlų, kurie spindės mūsų širdyse. Tai įvyko šį kraštą mylinčių žmonių dėka, – akcentavo ji. – Dreverna turi savo identitetą, kuris bus perduotas būsimoms kartoms.“
Rajono Savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė pastebėjo, kad į Dreverną keliauja turistai – yra ką pamatyti ir nuveikti. „Dideli, nuostabūs dalykai čia padaryti“, – kalbėjo ji.
Šio projekto vadovė, aktyvi Drevernos bendruomenės narė, savo kraštą mylinti Virgina Asnauskienė laiminga: įgyvendinta jos sumanyta „Mėlynoji žemė“. „Greitai prabėgo metai – šišionišką žodį nešėme nuo Švėkšnos iki Zarasų, – šypsojosi ji. – Ir viena bitelė į avilį medaus neprineša – vienas žmogus irgi negali didelių darbų padaryti. Dėkoju savo draugalams.“
L. Strumylienė kalbėjo, kad visi kartu nuėjo ilgą, prasmingą renginių kelią.
Mažoji kultūros sostinė – Agluonėnai
Ankstesniais metais mažosios kultūros sostinės rūbą pasimatavo Priekulės miestas, šiemet – Dreverna. Istorinė Mažosios Lietuvos vėliava čia iškilmingai perduota mažosios kultūros sostinės titulą laimėjusių Agluonėnų seniūnijos seniūnei Laimai Tučienei. Agluonėnų bendruomenė pradės pasirengimą 2026 m. kultūros sostinės metams, tęs bendrystės, kūrybos ir tradicijų puoselėjimo tradiciją. Priekulės seniūnė D. Bliūdžiuvienė palinkėjo jai stiprybės ir pažadėjo dalintis patirtimi. „Kartu garsinsime Mažosios Lietuvos kraštą“, – sakė ji.
Oficialios regalijos Agluonėnams bus įteiktos gruodžio 12 d. Rudaminoje, Vilniaus rajone.
Virginija LAPIENĖ
Priekulės MKC nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content